Kaunas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) sulaukė geros žinios: veterinarinės medicinos studijų kokybė – aukščiausio europinio lygio.

Įvertinę LSMU veterinarinės medicinos studijų programą, Europos universitetinių aukštųjų veterinarijos mokyklų asociacijos ekspertai rekomendavo Europos veterinarijos studijų komitetui šią programą akredituoti. Tai – aukščiausio lygio įvertinimas veterinarinės medicinos studijoms.

Tačiau Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) prezidentas prof. Vidmantas Bižokas eilinį kartą kelia klausimą, kad norinčių dirbti regionuose su produkcijos gyvūnais jaunų veterinarijos gydytojų reikia su žiburiu ieškoti. Viena priežasčių, kodėl jaunimas nesiima privačios praktikos rajone – neturi galimybių įsigyti būtinos darbui įrangos, aparatūros ir kitų priemonių, be kurių veterinarijos gydytojo darbas neįmanomas. LVGA jau prirašiusi daugybę raštų apie tai, kad veterinarijos gydytojams, norintiems užsiimti privačia praktika kaime, būtina parama, tačiau padėtis nesikeičia. Pasak V. Bižoko, tarsi būta bandymų padėti, bet nė viena siūlyta priemonė nesuveikė.

Veterinarijos gydytojams buvo siūloma teikti paraiškas paramai pagal KPP 2014-2020 m. priemonės „Ūkių ir verslo plėtra“ sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. „Du veterinarijos gydytojai pabandė – sumokėjo po pusantro tūkstančio eurų už projekto paruošimą, bet nesurinko minimalaus balų skaičiaus. Pasirodo, tos priemonės esmė – darbo vietų kaime kūrimas, o pradedantys darbą veterinarijos gydytojai jų negali sukurti, jie įsteigia individualias įmones ir būna vieninteliai darbuotojai. Tad po šio bandymo pabandyta veterinarijos gydytojų darbą prilyginti licencijuotai veiklai. Bet po šia veikla tarp paramos prašytojų atsirado ir daug tokių, kurie gavo kažkokias pažymas iš savivaldybių. Ir su jais negalėjome konkuruoti, nes licencijuota veikla gali būti bet kokia, kuriai reikia gauti leidimą, o kai į tokią paramą dar pretendavo žadantys sukurti 2-3 darbo vietas, tai veterinarijos gydytojas vėl neturėjo jokių šansų, nors jo licencija – tai valstybinė, ne tokia, kurią gauna savivaldybėje paslaugai atlikti“, - aiškino profesorius, kokioje aklavietėje atsidūrusi bendroji veterinarinė praktika.

Su produkcijos gyvūnais rajonuose dirbančių veterinarijos gydytojų amžiaus vidurkis – 53 metai. Kas po kurio laiko dirbs kaime, neaišku, nors LSMU Veterinarijos akademija kasmet parengia po 130 veterinarijos gydytojų. Bet atėjęs į kaimą dirbti jaunas specialistas turi turėti kur gyventi, turi įkurti savo įmonę, įsigyti tinkamą automobilį, medikamentų, instrumentų, o ką jau kalbėti apie ultragarso aparatą. Juk jam reikia dirbti, įgyti pasitikėjimą, užsitarnauti gero specialisto vardą. Kaip nieko neturint įsitvirtinti? Ir už kokius pinigus jam nusipirkti visas būtiniausias darbo priemones? Todėl V. Bižokas kreipėsi į žemdirbių savivaldą – ŽŪR Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komitetą (VGVK), prašydamas palaikymo ir pagalbos.

VGVK nariai tokią padėtį pavadino „nonsensu“. ŽŪR siūlo pakoreguoti ŽŪM įsakymą dėl paramos priemonės „Ūkių ir verslo plėtra“ įgyvendinimo taisyklių, pridedant punktą, kad jeigu pareiškėjas numato vykdyti licencijuotą veiklą, išskyrus licencijuotas veiklas, įtrauktas į neremiamų veiklų sąrašą, papildomai skirti 15 balų. ŽŪR teisininkai pažadėjo pateikti valstybės institucijoms pasiūlymus, kaip reikėtų pakeisti nustatytą balų skaičiavimo tvarką, kad veterinarijos gydytojai galėtų pretenduoti į ES ir valstybės paramą. O ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis dar pažadėjo, kad rūmų specialistai padės veterinarams rengti projektus paramai gauti.

Lietuvoje veterinarijos gydytojus rengia tik LSMU VA Veterinarijos fakulteto veterinarinės medicinos studijų programa.

MŪ inf.