Radviliškis. Jau 61 metus Šeduvoje besiganančios avys buvo įprastas vaizdas kiekvienam važiuojančiam A9 keliu Panevėžys–Šiauliai. Bet šis ruduo paskutinis, kai čia ganosi avys – tai nebe jų ganyklos.

Šeduva avininkystės sostine tituluojama nuo 1963 m., kai čia buvo įkurtas „Šeduvos eksperimentinis avininkystės ūkis“, vėliau virtęs „Šeduvos avininkyste“, o nuo 2019-ųjų – UAB „Genetiniai ištekliai“. Bet kad ir kaip vadinosi, čia visada buvo puoselėjama ir tobulinama Lietuvos juodgalvių, taip pat vietinių šiurkščiavilnių avių genetika. Tai – šalies genofondas. Lietuva, pasirašydama 1992 m. birželio 11 d. Rio de Žaneire „Biologinės įvairovės konvenciją“, įsipareigojo išsaugoti mūsų gyvulių veislių genetinį fondą.

Valstybei priklausančių „Genetinių išteklių“ Šeduvos padalinio vadovas Rimantas Kairys šiuo metu teigia gyvenantis tarp dangaus ir žemės – iš bendrovės paimta 340 ha žemės LSMU Gyvulininkystės institutui. Tokį sprendimą priėmė Vyriausybė, kad kompensuotų tuos LSMU žemės praradimus dėl karinės pramonės „Rheinmetall“ gamyklos statybų.

„Laikant 1 800 avių ir likus su 30 ha žemės turbūt aišku, kad išgyventi nepavyks, nes ganyti avių nebus kur. Žiemą išgyvensime, nes tvartus turime, pašarų bazė paruošta. Bet kaip bus pavasarį, neaišku. Iki to laiko turime išspręsti genofondinių avių laikymo likimą“, – išsakė R. Kairys didžiausius šiuo metu skaudulius.

Pasak jo, svarstomi įvairūs variantai, net ūkio sunaikinimas, nes buvusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko komandoje buvo išsakyta ir tokia nuomonė, kad genofondinių avių nereikia. O nacionaliniai genetiniai ištekliai, kurių išskirtiniai paveldimi požymiai susiformavę Lietuvoje, turi selekcinę, ekonominę, mokslinę, ekologinę, kultūrinę, istorinę reikšmę ir yra svarbi pasaulinės žemės ūkio įvairovės dalis.

Pasikeitus ministrui, pasikeitė ir požiūris į genetinių išteklių išsaugojimo būtinybę – svarstoma galimybė visą Šeduvos avininkystės padalinį perduoti LSMU viešajai įstaigai „Baisogalos gyvulininkystės centras“. R. Kairys mano, kad tai būtų geriausia išeitis Šeduvos avims ir visam bendrovės personalui.

„Taip būtų atkurta ir istorinė teisybė – Šeduvos eksperimentinis avininkystės ūkis nuo 1963 m. priklausė Gyvulininkystės institutui, čia vyko mokslinis darbas, kurį vykdome ir dabar. Daug bendradarbiaujame su LSMU Veterinarijos akademija, čia vyksta mokymai, praktiniai darbai, maisto ir pašarų ruošimas. Mano toks požiūris – valstybinis ūkis turi duoti visuomenei naudą, iš čia turi eiti pažanga. Tai mes nuolat ir stengiamės daryti“, – kalbėjo nerimą dėl būsimų permainų išgyvenantis R. Kairys.

Tačiau galutinis sprendimas dėl Šeduvos avių likimo dar nepriimtas.