Panevėžio r. Naujamiestyje gyvenantis Albertas Klikūnas ne tik ūkininkauja ir dirba tėvo žemę, bet ir savo sodyboje įkūrė Senosios arklinės žemdirbystės muziejų.

„Savo praeities nežinantis ūkininkas yra biednas“, – sako 76-erių žemės ūkio padargų kolekcionierius Albertas Klikūnas.

Su dideliu atsidavimu pašnekovas pasakojo apie savo šaknis ir 1967 m. nugriautą visą gimtąją sodybą su medžiais. „Atvažiavęs Stalino daugiakaušis ekskavatorius viską palaidojo po žeme“, – teigė ūkininkas, vėliau išsikėlęs į Naujamiestį.

Anot jo, tėvų ir senelių kartai arklys buvo viso gyvenimo maitintojas. Padargai saugoti ir gerbti, nes sunkiai pagaminti ar įsigyti. Vieno įsigyto padargo istorija Albertui išspaudžia ašaras. Radęs skelbimą, kad parduodamas plūgas, jis nuvažiavo į netoliese esantį kaimą, pakalbėjo su pardavėju, o paskui užsuko į trobą pranešti pardavėjo tėvui, kad išsiveža jo padargą. 92-ejų metų senukas apsiverkė ir retoriškai klausė: „Ar žinai, kiek žemės suariau su juo, kiek maišų grūdų vokiečiams atidaviau už jį 1942 metais?“

Albertas ūkininkauja ir augina grūdines kultūras: kviečius ir truputį miežių. Anksčiau sėjo ir žirnių. Dirba 7,5 ha savo tėvo žemės. Kitus išsimėčiusius žemės lopinėlius nuomoja.

A. Klikūnas džiaugiasi ir savo vizitine kortele vadina 1967 m. pagamintą traktorių Belarus MTZ 5 LS. Jis puikiai veikia, tad kai ūkininkas juo veža grūdus į Gustonis (Panevėžio r.) ir kai tenka laukti eilėje, visi atkreipia dėmesį.

Kolekcija

Atsakydamas į klausimą, kaip pradėjo rinkti arklinės žemdirbystės padargus, Albertas teigia, kad jam pagailo, kai prasidėjus nepriklausomybei į metalo laužą visi ėmė vežti senuosius žemdirbių įrankius.

„Kažkas juk turi likti ateinančioms kartoms. Juk man tai nebūtini dalykai, ant plūgo gimiau, viską žinau. Ir pasibaigs mano gyvenimas ant plūgo. Bet ateina kartos, kurios apie tai nieko nenumano, todėl ir norisi jiems palikti istoriją“, – kalba žemdirbys.

Iš tiesų viskas prasidėjo, kai senuosius padargus pradėjo rinkti jo draugas, deja, iškeliavęs anapilin prieš kelerius metus. A. Klikūną draugas ir paskatino.

Gaila, tačiau apžiūrėti jo senosios arklinės žemdirbystės rinkinio atvažiuoja tik entuziastai ir Lietuvos patriotai. Ūkininkas nepritrūksta kalbos apie kiekvieną papasakoti, aprodyti. Daug ką turi užsirašęs, nors padargai, daiktai yra tiesiog sudėti trijose patalpose, tad ir muziejumi, anot kolekcininko, nelabai gali būti vadinami. Tiesa, kiekvienas turi savo istoriją. „Daiktas negyvas, jei apie jį nieko nežinai“, – sako Naujamiesčio ūkininkas.

Bene pirmasis A. Klikūno rinkinio eksponatas atsirado 1992 m., kai iš vieno pardavėjo įsigijo senovinį 1930 m. arklinį keturvagį plūgą, kurį norėjo pritaikyti realiems darbams. Dabar džiaugiasi, kad jo neperdarinėjo.

Susidomėjęs eksponatų ėmė ieškoti internete, metalo laužo supirkimo punktuose. Kai kurie būna be tam tikrų dalių, pažeisti, prastos būklės. Tada ūkininkas ieško dalių, restauruoja, atkuria reikalingas detales, nudažo.

Švediška arklinė sėjamoji mediniais ratais atkeliavo iš Šilutės krašto. Su ja pirmą kartą sėta 1928 m., tai patvirtina pirmojo šeimininko palikti įrašai, matomi atvertus dangtį.

Daiktų, padargų yra daug, suskaičiuoti sunku, tačiau Albertas teigia, kad tarp jų yra 19 unikalių. Turi 12 fabrikinių plūgų, kultivatorių, kurie gaminti keturių rūšių, deja, kolekcininkas turi tik tris – penkių, septynių ir devynių plunksnų. Vienuolikos plunksnų kultivatoriaus kol kas gauti nepavyko.

Brangiausia kolekcininkui šalia Naujamiesčio stovėjusiame, Jarašiūnui priklausiusiame vėjo malūne buvusi grūdų valomoji, vadinta šatraunine. Taip pat kadaise jo tėvo naudoti plūgas, spyruoklinės akėčios (drapakas), ravėtuvas ir iš močiutės sodybos pargabentos medinės akėčios.

Dar vienas įdomus eksponatas – Tilžėje pagamintas keturiais arkliais sukamas valktas (maniežas), atvežtas iš Kruonio. A. Klikūnas pasakoja, kad valktas išliko, nes jo viduje užaugo didžiulė slyva, o šeimininkas nenorėjo jos pjauti.

Ūkininko kolekcijoje saugoma ir prieškariu Lietuvoje pagaminta žemės ūkio technika, akselinė „Arklas“, kuliamoji „Neris“, Panevėžyje, K. Tručionio pagamintas fuktelis (valomoji). Be to, galima pamatyti ir medinį arklą, bulvių kasamąsias, javų kuliamąsias, šienapjoves, sėjamąsias ir kita.

Albertą vis aplanko mintys, kas bus su Senosios arklinės žemdirbystės muziejumi vėliau. Norėtų jį palikti savivaldybei.