Kaunas. Kaip ypatinga situacija paveikė žemdirbių kasdienybę ir šventes. Aktualios verslo, trąšų parinkimo ir naujausių tręšimo technologijų apžvalgos, augalininkystės ir gyvulininkystės naujienų, tiksliojo ūkininkavimo technika, technologijos ir patirtys. Apie visa tai – naujame „Mano ūkio“ numeryje. Tikime, kad „Mano ūkis“ bus naudingas jūsų pagalbininkas. Neapleiskime vieni kitų.

Dėl koronaviruso pandemijos šalyje paskelbus karantiną valdžios institucijos ir valstybinės įstaigos pertvarkė savo darbus. Pavyzdžiui, paramos paraiškoms pateikti NMA įrengė „paraiškos dėžutes“ (tai yra vietos, kur galima pateikti paraišką nekontaktuojant). Vyriausybė pareiškė neatmetanti galimybės fiksuoti bazinių produktų pardavimo kainų ir kt.

Romaldas Abugelis savo straipsnyje apžvelgia, kas ir kaip pasikeitė žemės ūkyje per 30 metų. Anot autoriaus, dabar mūsų šalyje stinga vietinių vaisių, daržovių ir kiaulienos. Be to, ir ketvirtadalis šalies rinkoje parduodamų pieno produktų taip pat yra importiniai.

25-metį mininti paroda „Ką pasėsi...“ šiemet, deja, neįvyks. Šventė nukeliama į kitus metus. Kaip paroda atsirado, keitėsi, plėtėsi ir modernėjo prisimena visus tuos mentus buvę aktyvūs jos dalyviai ir organizatoriai.

Dar vienas istorinis rakursas, t. y. Lietuvos kaimas 1914–919 m., Algirdo Jakubčionio straipsnyje. 1919 m. greičiausiai buvo sunkiausias laikotarpis krašto istorijoje: per metus pasikeitė 5 vyriausybės, partijos nesutarė dėl žemės reformos pagrindų ir kt. Pirmą kartą per porą šimtų metų grėsė badas.

Kiekvienas iš mūsų anksčiau ar vėliau susiduria su paveldėjimo klausimais. Kaip ir kokia tvarka paveldimas ūkis, žemė ir kt., kur ir per kiek laiko reikia kreiptis dėl paveldėjimo, analizuoja Jolanta Vilkevičiūtė.

Dauglis žino, kad pupiniai augalai geba padidinti po jų auginamų augalų derlių. Tad Monikos Toleikienės ir Žydrės Kadžiulienės straipsnyje – kiek azoto sukaupia ir kiek atiduoda pupiniai augalai, kokius pupinius ir kur verta auginti.

Dėl šiltos žiemos nemažai iššąlančių piktžolių ar vasarinių augalų pabirų šiemet sėkmingai peržiemojo. Tad sušilus orams labai svarbu apžiūrėti laukus ir įvertinti, ar reikia herbicidų ir kokių. Ypač jei piktžolės nebuvo kontroliuotos rudenį. Gražina Kadžienė straipsnyje analizuoja vienaskilčių ir dviskilčių ypatumus ir kaip geriausia jas naikinti, taip pat pabrėžia atidžiai laikytis etiketėje pateiktų naudojimo sąlygų.

Ilgalaikės sausros poveikį dirvožemiui ir kaip kuo ilgiau jame išlaikyti drėgmę, pataria Loreta Piaulokaitė-Motuzienė. Ji teigia, kad augalų liekanų panaudojimas efektyviai praturtina dirvožemį maistinių medžiagų, ir, veikiant dirvožemio bakterijoms, dalyvauja formuojant humusą. Organinė medžiaga padeda formuojant purią dirvožemio struktūrą, padidina vandens absorbciją.

Roma Semaškienė konstatuoja, kad 2019 m. derliaus pupų daigumas buvo 71–79 proc. ir neatitiko sertifikuotai sėklai keliamų minimalių daigumo (80 proc.) reikalavimų. Dar viena autorės analizuojama problema – pupose masiškai išplitę pupiniai grūdinukai.

Medingųjų žolinių augalų juostų naudą, augalų rūšių botaninę sudėtį ir žiedų tankį, vabzdžių apdulkintojų įtaką išsamiai aprašo Lina Šarūnaitė ir Aušra Arlauskienė. Autorės įsitikinusios, kad daugiamečių giliašaknių žolių auginimas praturtina poarmenį maistinių medžiagų.

Dirvožemių skirstymą grupėmis, dirvožemio degradacijos reiškinius gamtoje, dirvožemio drėgmės reguliavimo sistemas pateikia Juozas Motuzas ir Rimantas Vaisvalavičius. Autorių nuomone, per augalų vegetaciją laukai visada turi žaliuoti, visada turi augti augalai. Kai augalų dangos nėra, tuoj prasideda tekančio paviršinio vandens sukelta vandeninė dirvožemio erozija ar vėjo sukelta vėjinė dirvožemio erozija (pustymas, defliacija).

Jurga Zaleckienė kalbina Rokiškio r. Lašų žemės ūkio bendrovės vadovą Zenoną Akramavičių, kuris pasidalijo itin aukštos kokybės liucernų granulių gamybos, vykdomos jau antrą sezoną, ypatumais. Taip pat atskleidė tris dešimtmečius dirbančios bendrovės veiklos sritis. Viena jų – grikių auginimas ir supirkimas.

Jau 50 metų riešutus bradinančius augalus kolekcionuojantis ir dauginantis Vyrmantas Radzevičius dalijasi karijų auginimo patirtimi, pateikia išbandytas ir tinkamas mūsų klimato sąlygoms ultrašiaurinių pekaninių karijų veisles. Anot jo, skiepijimui prireiks kantrybės ir kruopštumo.

Sultingi ir vešlūs ganyklų žolynai gali slėpti pavojų – žolinę tetaniją. Kaip jos išvengti pasakoja Remigijus Lapinskas. Pagrindinė žolinės tetanijos priežastis – pašarai, kuriuose per mažai magnio. Karvės suserga, kai  magnio pasisavinimas organizme mažesnis negu 3 mg/1 kg kūno svorio ir 120 mg/1 kg pieno arba kraujo plazmoje magnio kiekis mažesnis 12 mg/l.

Žarnyno mikrofloros balansas turi didžiausios įtakos gyvūno sveikatai. Todėl nepakanka vien patenkinti gyvulio mitybinius poreikius – būtina sudaryti tinkamas sąlygas teigiamoms žarnyno bakterijoms veistis ir neleisti žalingiems mikroorganizmams įsitvirtinti, rašo Rolandas Stankevičius ir Janina Černauskienė, pabrėždami probiotikų ir prebiotikų naudą.

Tvarte laikomų ožkų šėrimo žviežiai nupjauta žole trūkumus ir privalumus analizuoja bei lygina su ganyklinu laikymu Jurgita Ramanauskienė. Ji perspėja, kad ne laiku nupjauta žolė, jos išdalijimo klaidos, dėl kurių pakinta pašarų skonis ir gyvulių apetitas, yra pinigų ir pastangų švaistymas.

Radviliškio r. įsikūręs žemės ūkio kooperatyvas „Eubrė“, kuriame laikoma pusantro tūkstančio kiaulių, jau pradėjo 20-uosius veiklos metus. Ūkyje įvykdyti Nitratų direktyvos reikalavimai, pasinaudota ES parama, pritaikant naujausias srutų tvarkymo technologijas ir kita. Dovilės Šimkevičienės straipsnyje – kaip kolektyvas tvarkosi AKM fone.

Trijų brolių Galiničių ir jų tėvo ūkyje, turinčiame veislyno statusą, šiuo metu laikoma 150 galvijų, tarp kurių 60 melžiamų Lietuvos juodmargių. Auginami žieminiai miežiai, rapsai ir kviečiai, iš vasarinių augalų sėjami salykliniai miežiai, pupos, kukurūzai silosui ir šiek tiek avižų savo reikmėms. Autorė Gitana Kemežienė dar atkreipia dėmesį į ūkininkų susidomėjimą tiksliuoju ūkininkavimu ir rūpinimusi dirvožemiu, o šį pavasarį pasėliai pirmą kartą tręšiami pagal žemėlapius kintama norma.

Tiksliojo tręšimo įrangą, aptardami žemėlapių ir jutiklių technologijas, analizuoja Danutė Zinkevičienė ir Remigijus Zinkevičius. Autoriai teigia, kad per metus tiksliai patręšiant tik 100 ha pasėlių, tręšimo darbų savikaina kinta nuo 98,2 iki 135 Eur/ha. Padidinus metinę tiksliojo tręšimo darbų apimtį iki 500 ha, savikaina sumažėja iki 20,2–27,6 Eur/ha.

Ar esate girdėję Šiaurės Amerikos tiksliosios sėjos mašinų gamintojos „Kinze Manufacturing Inc“ vardą? O ši įmonė yra įkūrusi gamybinį padalinį Lietuvoje – vienintelį šiapus Atlanto! Apie ją daugiau rasite Renaldo Gabarto straipsnyje.

Piktžolių kontrolės ir universalūs robotai – Indrės Bručienės akiratyje. Investicijų skatinimas į naujų technologijų kūrimą, orientuotų į sunaudojamos energijos mažinimą bei dirvožemio ir vandens resursų išsaugojimą, taip pat turėtų prisidėti įvedant šias robotizuotas sistemas į žemės ūkio rinką, rašo autorė.

Egidijus Šarauskis pataria, kaip tinkamai pasiruošti pavasarinei sėjai. Tai ir mašinų patikra bei nustatymas, ir dirvožemio savybių ištyrimas, ir sėklų guoliavietės paruošimas.

Tradicinėje naujausių krosoverių apžvalgoje Renaldas Gabartas aptaria Nissan Juke ir Renault Captur. Jų skirtumai tokie nedideli, kad gali įvertinti tik profesionalai. Be to, tiek Juke, tiek Captur kainodara panaši.

MŪ inf.