Kaunas. Kauno rajono Juragių gyventoją Oną Baltrušaitienę (nuotr.) šio krašto žmonės  vis dar prisimena kaip pieno ūkio savininkę, aktyvią  Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkę. Prieš metus su jai būdingu optimizmu ir entuziazmu moteris ėmėsi naujos veiklos - Kazlų Rūdos savivaldybėje pradėjo kurti kaimo turizmo sodybą.

 „Pieno ūkio verslu jau nebesirūpinu. Tai reikalauja labai daug energijos, sveikatos. Turėjau nemažai  žemės, laikiau daugiau kaip 200 gyvulių. Buvo įvairių metų.  Nenuleidau rankų, kai buvo labai sunku, ieškojau būdų išgyventi", - buvusią veiklą prisimena moteris.

O. Baltrušaitienė viena iš pirmųjų pradėjo perdirbti pieną ir pardavinėti jį mobiliuose turgeliuose Vilniuje ir Kaune bei vieno prekybos tinklo parduotuvėse. Įkūrusi pieno perdirbimo cechą, gamino pieno produktus. Įvairus asortimentas padėjo išgyventi sunkmetį, kai buvo sumažėjusios pieno supirkimo kainos. Kai pieno kainos tapo normalesnės, moteris sustabdė pieno perdirbimą, vertėsi gyvulininkyste.

Atsisakiusi pieno ūkio, Ona Baltrušaitienė įkūrė kaimo turizmo sodybą

 Nusprendusi atsisakyti pieno ūkio, pradėjo restauruoti šalia vyro tėviškės įsigytą sodybą.  Pradžioje manė, kad tai bus jauki poilsio oazė šeimos nariams ir artimiesiems. Vėliau gimė kaimo turizmo idėja.  „Nededu didelių vilčių, kad gausiu tiek, kiek prireikė sodybai atstatyti. Galvoju apie ramų, intelektualesnį verslą. Stengiuosi, kad lankytojams patiktų", - sako ūkininkė.

 Ši kaimo turizmo sodyba įkurta unikaliame gamtos kampelyje - šalia Novaraisčio ornitologinio draustinio (Kazlų Rūdos sav.), todėl poilsiautojai  kas rytą ir vakarą  gali stebėti pro sodybą skrendančias gerves.  Praėjusių metų vasarą pradėjusiai veikti 26 vietų kaimo turizmo sodybai pavadinimą   - „Gervių giesmė" - sugalvojo lankytojai.  Per kiemą teka upelis Nova, sodybą supa laukinė gamta ir miškas. Troba ir aplinka atkurta išvengiant kičo ir išlaikant kaimo dvasią.

Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA)  naująją narę labai vertina. Asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas ne vienam rekomendavęs  aplankyti „Gervių giesmę". „Jei norit pamatyti tikrą kaimą, pajusti jo dvasią, važiuokit pas O. Baltrušaitienę", - pataria asociacijos vadovas.

Mato optimistinę kaimo turizmo sodybų ateitį

Šiuo metu mūsų šalyje yra daugiau kaip 600 oficialiai įregistruotų kaimo turizmo sodybų. Kasmet jų daugėja.

Pačių kaimo turizmo sodybų šeimininkų akimis, praėjusieji  metai buvo geresni  2011-ieji, nors augimo tempai buvo lėtesni, pajamos mažesnės, bet metai baigti „su pliusu" . Tai patvirtina ir statistikos duomenys - lankytojų  srautas  2012 m. buvo 3,1 proc. didesnis.

LKTA prezidento duomenimis, 13 proc. sodybų sulaukė  15 proc. daugiau klientų,  19 proc. sodybų  priėmė 10  proc. daugiau lankytojų,  30 proc. sodybų sulaukė tiek pat  turistų kaip 2011 m., o likusieji -  nuo 4 iki 10 proc. mažiau.

 „Manome optimistinę kaimo turizmo sodybų ateitį. Turime didelius konkurencinius pranašumus dėl kaimo turizmo produkto kūrimo, bet privalome atlikti „namų darbus". Kaimo turizmo paslauga jau tampa mažiau aktuali, į pirmą vietą  iškyla produktas. Jei anksčiau daugeliui pakako  vien apsigyventi gražioje vietoje, šiandien atvykstančiam poilsiauti  svarbu, ką jis gali veikti, ką patirti, kuo pasimėgauti būdamas kaime.  Jau ne vienus metus  kalbame, kad kaimo turizmo sodybų savininkams reikėtų pagalvoti apie specializaciją, aiškiai pristatyti, ką norima pateikti vartotojui", - sako LKTA prezidentas L. Žabaliūnas.

Kol kaimo turizmo sodybos specializuojas vangiai - apie 70 proc. teikia trijų rūšių paslaugas: organizuoja ramų poilsį, šeimos šventes ir aktyvų laisvalaikį. Šiandieninis lankytojas mieliau renkasi sveikatinimo procedūras, kulinarinį paveldą puoselėjančias sodybas. Atliktas tyrimas parodė, kad tokias paslaugas norinčių gauti yra du kartus daugiau, nei galinčių jas suteikti.

Trečdalis kaimo turizmo sodybų savininkų 2012 m. sulaukė daugiau klientų nei ankstesniais metais

Lietuvos kaimo turizmo asociacija pradėjo kryptingą veiklą su Žemės ūkio ministerija, kartu rengia mokymų ciklą. „Yra du sektoriai, kurie vartotojus  traukia į kaimą: kaimo turizmo sodybos ir sertifikuoti amatai. Deja, jie, kaip dvi seselės akelės per nosį nesusieina. Pasitelkę rinkodaros priemones ir šios srities specialistus bandome suvesti abu sektorius, kad kaimo turizmas ir amatai taptų vienu produktu. Vartotojai nori, bet neranda nišinių produktų", - teigia L. Žabaliūnas.

Agroturizmas - viena iš dešimties specializuotų krypčių - kol kas labiausiai apleistas. Anot asociacijos prezidento, meškos paslaugą padarė susiklosčiusios ekonominės sąlygos. Kaimo turizmo sodybos savininkas, teikiantis  šios srities paslaugas ir  apgyvendinantis, vargu, ar taps  ūkininku, o ūkininkai iš tiesioginės ūkio veiklos uždirba daugiau, todėl investuoti 100 tūkst. Lt ar dar daugiau į apgyvendinimo paslaugos sukūrimą, neketina. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos ateities planuose - kryptingai dirbti, kad šalia kaimo turizmo sodybų esantys ūkininkai kartu su jų savininkais  sukurtų agroturizmo paslaugą.

MŪ inf.