Kaunas. Pieno supirkimo punktų Lietuvoje mažėja, jų liks vis mažiau. Dėl mažėjančio superkamo pieno kiekio juos išlaikyti darosi nuostolinga.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2021 m. šalyje buvo 784 pieno supirkimo punktai, 2022 m. – 695, 2023 m. buvo likę 543 punktai.

Mažėja ir ūkių, kurie pieną tiekė į supirkimo punktus: 2021 m. jų buvo 13 664, 2022 m. – 11 886, o 2023 m. – 10 381 ūkis. Gali būti, kad supirkimo punktų uždarymas dar labiau paspartins smulkiųjų pieno ūkių nykimą.

Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ (ši asociacija vienija įmones „Pieno žvaigždės“ ir „Vilkyškių pieninė“) direktorius Egidijus Simonis teigė, kad pieno supirkimo punktų vis mažės, nes jų išlaikymo sąnaudos dažnai viršija pajamas, o ir į punktus tiekiamo pieno kokybė neskatina jų išlaikyti.

„Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa balandį Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdyje minėjo tas pačias priežastis, dėl kurių uždaromi ir šios įmonės supirkimo punktai.

Pasak E. Simonio, pieno supirkimo punktai – tai senų laikų palikimas, jų reikia smulkiesiems pieno gamintojams. Įmonės vertina išlaidas, skaičiuoja, kiek gali skirti lėšų punktams išlaikyti. O išlaikymas brangsta, juose superkamo pieno kiekis stipriai mažėja.

„Didėjant minimaliam darbo užmokesčiui, pasikeitus mokestinei sistemai, punkto vedėjai reikia mokėti mokesčius nuo viso etato, nors ji dirba tik ketvirtį. Be to, daug kainuoja elektra, pieno šaldymas, plovimas, dezinfekavimas, patikros, laboratoriniai tyrimai. Jeigu, viską sudėjus, pieno punktas ekonomiškai nuostolingas, įmonės, optimizuodamos veiklą, atiduoda pieno statytojus toje teritorijoje veikiantiems kooperatyvams ir tarpininkams, o jeigu ir jiems neapsimoka ten važiuoti pieno, tokie punktai užsidaro“, – E. Simonis vardijo priežastis, dėl kurių atsisakoma pieno supirkimo punktų.  

Stambiesiems perdirbėjams tai nėra kritinis pieno kiekis, kurį būtų rizikinga prarasti – nors Lietuvoje dar dominuoja smulkūs ūkiai, kurių yra apie 70 proc., iš jų superkama vos 8–10 proc. viso pieno.

„Kiek galėjome, tiek išlaikėme juos, bet padėtis tokia, kad punktus turime uždarinėti. Stengiamės, kad pienas būtų superkamas, bet punktų šalyje ir toliau mažės. Kiek žinau, jei kooperatyvas iš punkto paima 1–2 t pieno, tai dar verta ten važiuoti, bet jeigu pieno surenkama vos 200–300 litrų – ir jiems neapsimoka“, – situaciją komentavo E. Simonis, pridūręs, kad daugumoje ES valstybių pieno supirkimo punktų nėra, nebent dar gali būti Bulgarijoje ar Rumunijoje.

Didžiosios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės šiemet dirbo sėkmingai ir skelbė apie uždirbtus pelnus.