Basf 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 24 m1
Gyvenimas toks...
Nukentėjusiems nuo krušos – lengvatinės paskolos
Asociatyvi freepik nuotr.

Vilnius. Vis dar ieškoma būdų, kaip padėti nuo audros ir krušos nukentėjusiems ūkininkams. Pasak Žemės ūkio ministerijos kanclerio, šiuo metu svarbiausia, kad ūkininkai fiksuotų force majeure.

Tai, kad ūkininkai gali nemokamai saugoti derlių įmonėje „Jonavos grūdai“, taip pat derinama lengvatinių paskolų suteikimo ir jų palūkanų kompensavimo galimybė, trečiadienį žurnalistams teigė ir žemės ūkio ministras.

„Lengvatinės paskolos, paskui palūkanų kompensavimas ir panašiai. (...) Matome, tą situaciją, situacija yra ne tik Joniškio rajone, bet Panevėžio rajone, ruože Širvintų. Tiek, kiek priklauso nuo mūsų, mes padedame ir padėsime“, – žurnalistams prie Vyriausybės sakė K. Navickas.

Bioversija 2024 04 26 m7

Vis dėlto iki šiol, ministerijos duomenimis, tik vienas ūkininkas „Jonavos grūdams“ laikinai saugoti yra pristatęs 118 t grūdų.

Apie gamtos šėlsmo padarinius parlamentiniame Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjęs žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius teigė, jog vertinama lengvatinių paskolų suteikimo ir jų palūkanų kompensavimo galimybė, taip pat šiuo metu derinama ir kitą savaitę Vyriausybei turėtų būti pateikta nenumatytų aplinkybių (force majeure) padarytos žalos atlyginimo apskaičiavimo metodika.

„Ūkininkai įspėti, kad kuo greičiau fiksuotų force majeure. (...) Pagrindinis dalykas, ko gero, yra dabar rengiamos tvarkos, metodikos (...), kaip bus skaičiuojamas žalos atlyginimas, parama – jeigu eis tiesiogiai per Vyriausybę, ne per Žemės ūkio ministeriją. Mes turime parengti skaičiavimo metodikas, tai dabar tas metodikas deriname, aš manau, kad kitą savaitę mes jas pateiksime“, – sakė V. Aleknavičius.

Jis priminė, kad norint pasaugoti grūdus, reikia iš savivaldybės pažymos, kad yra suniokotas grūdų sandėlis, o Prekybos, pramonės, amatų rūmai išduoda bendrai pažymą dėl ekstremalios situacijos. „Tai yra įtvirtinta įstatyme, ta pažyma yra mokama ir, kiek žinau, ją turėtų kompensuoti“, – kalbėjo kancleris.

Tiksliai vertinti žalą dar sudėtinga

Pasak kanclerio, iki šiol daugiausia informacijos apie žalą yra sulaukta iš draudikų, o iš savivaldybių išsamios informacijos dar nėra.

Posėdyje kalbėjusi Panevėžio r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė teigė, kad kol nėra derliaus skaičių, gana sudėtinga vertinti žalą. Pasak jos, Panevėžio r. ekstremali situacija yra šešiose seniūnijose, nukentėjo apie 100 tūkst. m2 stogų, apie 75 tūkst. m2 ūkininkų sandėlių, 93 automobiliai ir apie 6 500 ha įvairių pasėlių. Audros metu buvusių lauke pieninių karvių krito pieningumas.

„Tikslią žalą, kaip nurodyta aprašymuose, yra labai sudėtinga apskaičiuoti, kadangi dar nėra nuimtas derlius. Dalis kukurūzų pašarams yra pažeisti, ima puvinys, tad norint juos naudoti pašarui, reikės atitinkamų priemonių. Tad labai tiksliai kalbėti apie nuostolius tikrai dar yra labai sudėtinga. Ūkininkai, kurie dengiasi stogus taip pat dar neturi sąskaitų, kai kurie, jei padėtis silpnesnė, atidės kitiems metams šituos darbus, dabar perkasi medžiagas, ieško pigesnių“, – kalbėjo Z. Bakanienė.

Anot jos, galutinai paskaičiuoti žalą bus galima tada, kai bus patirtų išlaidų sąskaitos faktūros.

Vis dėlto tiek ji, tiek Joniškio r. meras Vitalijus Gailius džiaugėsi, kad Žemės ūkio ministerija jau pirmą dieną susisiekė su nukentėjusiais rajonais, aiškinosi padėtį, ieško sprendimų ir priemonių.

V. Gailius atkreipė dėmesį, kad rajonuose, kuriuose dėl audros paskelbta ekstremali situacija, ūkininkams norint susitvarkyti su audros padariniais itin trūksta apyvartinių lėšų. Jis teigė įvairiais lygiais kėlęs klausimą dėl kreditavimo sistemos ir galimybių.

Ragina vėl aktyvinti asbestinių stogų keitimo programą

Posėdyje kalbėjęs Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas teigė, kad džiugu, jog buvo sulaukta reakcijos iš žemės ūkio ministro, imtasi ieškoti priemonių, tačiau jis pasigedo Vyriausybės dėmesio.

V. Gailius patikslino, kad Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija rinkosi iškart, tačiau kadangi nebuvo kai kurių meteorologinių duomenų, kai kuriuose rajonuose ekstremali situacija jau buvo paskelbta, tad valstybės mastu buvo nuspręsta ekstremalios situacijos neskelbti.

I. Hofmanas ir V. Gailius ragino atkreipti dėmesį į nukentėjusį nekilnojamąjį turtą.

„Gal žemdirbiai manęs ir nepagirs už tai ką kalbu, bet pasėliai pasėliais – yra draudimas. Noriu atkreipti dėmesį į nekilnojamąjį turtą: tiek ūkininkų, tiek gyventojų. Ar planuojama kreiptis į Vyriausybę dėl šitų žalų, nes galbūt kažkas ir be namų liko. Yra krizių fondas, kaip suprantu, tokioms situacijoms jis ir reikalingas“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Pasak V. Gailiaus, Joniškio r. yra 200 asmenų gyvenamųjų būstų be stogų, tai yra pagrindinė kryptis kompensuojant žalą iš savivaldybės resursų, valstybės krizių valdymas taip pat visų pirma turėtų būti nukreiptas į tai.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad, nors šiemet asbestinių stogų keitimo programa jau yra baigta, tačiau reikėtų ieškoti galimybių nukentėjusiuose rajonuose ją vėl aktyvinti, ieškoti aplinkosauginių svertų.

„90 proc. gyvenamųjų, ūkinių pastatų stogų yra asbestiniai ir tarša milžiniška. Kol jie stovi – stovi, bet kai juo reikia juos remontuoti, pjaustyti, prikalinėti – jie tampa milžinišku pavojaus šaltiniu“, – bendromis jėgomis ieškoti sprendimų ragino meras.

Draudikai yra pranešę, kad dėl praėjusią savaitę siautusios audros padarytos žalos į juos kreipėsi per 6,2 tūkst. nukentėjusių žmonių, jie prašo atlyginti apie 7 mln. Eur nuostolių.

Šaltinis: BNS, manoūkis.lt inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos