Konsultavimo tarnybai patirties ir brandos netrūksta – birželio 1-ąją organizacija mini veiklos trisdešimtmetį. Apie Konsultavimo tarnybos kasdieną ir planus pasakoja direktorius Saulius CIRONKA.

Prie Konsultavimo tarnybos vairo esate stovėjęs prieš 20 metų. Tai ta pati ar kita organizacija?

Tarnyba per 30 metų išgyveno įvairius raidos etapus. Nuo pat įkūrimo jos tikslas buvo padėti norintiesiems ūkininkauti. 1993-aisiais daug asmenų buvo susigrąžinę žemę, norėjo ją dirbti, bet neturėjo nei patirties, nei žemės ūkio išsilavinimo. Tad jiems reikėjo padėti suprasti, kas yra žemės ūkis.

Organizacijoje tuo metu dominavo augalininkystės ir gyvulininkystės specialistai, inžinieriai. Ekonomikos ir apskaitos specialistų buvo tik vienas kitas. Tad Konsultavimo tarnyba tuomet buvo labiau technologinių kompetencijų centras. Tik po kelerių veiklos metų pradėta labiau gilintis į ekonominius, vadybinius ir apskaitos klausimus.

Pirmąjį penkmetį Konsultavimo tarnybos veikla buvo finansuojama iš valstybės ir įvairių projektų lėšų, tad paslaugos žemdirbiams buvo nemokamos. Paskui valstybės parama palaipsniui ėmė mažėti. Tada teko galvoti – iš ko ir kaip uždirbti. Nusprendėme per ateinančius penkerius metus mokamas paslaugas išplėsti bent iki pusės reikalingo išlaidų biudžeto, kad galėtume stabiliai dirbti.

Tada prasidėjo naujas raidos etapas ir nauji iššūkiai, susiję su paslaugų pardavimu. Iki tol konsultantai buvo tarsi kolegos, kurie atvažiuodavo, patardavo, padėdavo – žemdirbiui niekas nekainavo. Ūkininkai, kurie buvo tarsi draugai, tapo klientais – paslaugų pirkėjais.

Ne visi Tarnybos konsultantai gebėjo persiorientuoti ir tapti paslaugų pardavėjais ir jų teikėjais. Vis dėlto po pirmojo dešimtmečio mokamos paslaugos dengė apie 51 proc. Konsultavimo tarnybos biudžeto. Tai buvo gana didelis žingsnis į priekį.

Kalbant apie raidą ir paslaugų poreikį, antrąjį penkmetį atsirado labai daug ekonominių, apskaitos, analitinių paslaugų.

Po pirmojo dešimtmečio, 2003–2004 metais, Lietuva rengėsi stoti į Europos Sąjungą (ES). Konsultavimo tarnyba šiame etape labai daug prisidėjo prie viešinimo, aiškindama kas yra ES, kaip sukurta ir kaip funkcionuoja bendroji žemės ūkio politika, kokios naudos gali tikėtis žemdirbiai.

Šiame etape buvome įvairių veiklų lyderiai – pirmieji atlikome pasėlių deklaravimo darbus, parengėme pirmąjį SAPARD projektą ir pan. Antrąjį veiklos dešimtmetį Konsultavimo tarnyba augo: plėtėsi paslaugos ir švietėjiška veikla. Šiuo laikotarpiu prasidėjo buhalterinės apskaitos paslaugų plėtra, rengti investiciniai projektai, augo augalininkystės ir gyvulininkystės paslaugos, dalyvavome įvairiuose tarptautiniuose projektuose, todėl priimta daug naujų darbuotojų, kurių nemažai dirba iki šiol.

Organizacijos augimui ir pokyčiams didelę įtaką turėjo atsiradusios naujos informacinės technologijos, kurias reikėjo naudoti konsultantams ir teikiant paslaugas žemdirbiams. Trečiąjį organizacijos veiklos dešimtmetį, manau, galima vadinti modernizacijos ir spartaus technologinio augimo laikotarpiu.

VISĄ INTERVIU SKAITYKITE ČIA