03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2023/06
Niekas kitas neves į priekį taip, kaip klientai ir darbuotojai
  • Eulalija JONUŠKIENĖ
  • Mano ūkis

Konsultacijos žemdirbiams padeda mažiau klysti ir efektyviau dirbti. Tad Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, kuri šiemet mini trisdešimtmetį, vaidmuo itin reikšmingas. Apie tai, kaip ji vystėsi ir kokie ateities planai, kalbamės su Konsultavimo tarnybos direktoriumi Sauliumi CIRONKA.

Konsultavimo tarnybai patirties ir brandos netrūksta – organizacija mini veiklos trisdešimtmetį. Prie jos vairo esate stovėjęs prieš 20 metų. Tai ta pati ar kita organizacija?

Tarnyba per 30 metų išgyveno įvairius raidos etapus. Nuo pat įkūrimo jos tikslas buvo padėti norintiesiems ūkininkauti. 1993-aisiais daug asmenų buvo susigrąžinę žemę, norėjo ją dirbti, bet neturėjo nei patirties, nei žemės ūkio išsilavinimo. Tad jiems reikėjo padėti suprasti, kas yra žemės ūkis. Organizacijoje tuo metu dominavo augalininkystės ir gyvulininkystės specialistai, inžinieriai. Ekonomikos ir apskaitos specialistų buvo tik vienas kitas. Tad Konsultavimo tarnyba tuomet buvo labiau technologinių kompetencijų centras. Tik po kelerių veiklos metų pradėta labiau gilintis į ekonominius, vadybinius ir apskaitos klausimus.

Pirmąjį penkmetį Konsultavimo tarnybos veikla buvo finansuojama iš valstybės ir įvairių projektų lėšų, tad paslaugos žemdirbiams buvo nemokamos. Paskui valstybės parama palaipsniui ėmė mažėti. Tada teko galvoti – iš ko ir kaip uždirbti. Nusprendėme per ateinančius penkerius metus mokamas paslaugas išplėsti bent iki pusės reikalingo išlaidų biudžeto, kad galėtume stabiliai dirbti. Tada prasidėjo naujas raidos etapas ir nauji iššūkiai, susiję su paslaugų pardavimu. Iki tol konsultantai buvo tarsi kolegos, kurie atvažiuodavo, patardavo, padėdavo – žemdirbiui niekas nekainavo. Ūkininkai, kurie buvo tarsi draugai, tapo klientais – paslaugų pirkėjais. Ne visi Tarnybos konsultantai gebėjo persiorientuoti ir tapti paslaugų pardavėjais ir jų teikėjais. Vis dėlto po pirmojo dešimtmečio mokamos paslaugos dengė apie 51 proc. Konsultavimo tarnybos biudžeto. Tai buvo gana didelis žingsnis į priekį.

Kalbant apie raidą ir paslaugų poreikį, antrąjį penkmetį atsirado labai daug ekonominių, apskaitos, analitinių paslaugų. Po pirmojo dešimtmečio, 2003–2004 metais, Lietuva rengėsi stoti į Europos Sąjungą (ES). Konsultavimo tarnyba šiame etape labai daug prisidėjo prie viešinimo, aiškindama kas yra ES, kaip sukurta ir kaip funkcionuoja bendroji žemės ūkio politika, kokios naudos gali tikėtis žemdirbiai. Šiame etape buvome įvairių veiklų lyderiai – pirmieji atlikome pasėlių deklaravimo darbus, parengėme pirmąjį SAPARD projektą ir pan.

Antrąjį veiklos dešimtmetį Konsultavimo tarnyba augo: plėtėsi paslaugos ir švietėjiška veikla. Šiuo laikotarpiu prasidėjo buhalterinės apskaitos paslaugų plėtra, rengti investiciniai projektai, augo augalininkystės ir gyvulininkystės paslaugos, dalyvavome įvairiuose tarptautiniuose projektuose, todėl priimta daug naujų darbuotojų, kurių nemažai dirba iki šiol. Organizacijos augimui ir pokyčiams didelę įtaką turėjo atsiradusios naujos informacinės technologijos, kurias reikėjo naudoti konsultantams ir teikiant paslaugas žemdirbiams.

Trečiąjį organizacijos veiklos dešimtmetį, manau, galima vadinti modernizacijos ir spartaus technologinio augimo laikotarpiu.

Kas padeda judėti pirmyn?

Tiek dabar, tiek prieš 20 metų, kai organizacijai vadovavau pirmą kartą, laikiausi principo, jog ne kompiuteriai ar moderni įranga, bet įžvalgūs ir patirties turintys žmonės sprendžia problemas, siūlo idėjas ir jas įgyvendina. Būtent jie reprezentuoja organizaciją, tik jie gali sudėtingus procesus ar situacijas vaizdžiai ir paprastai paaiškinti, padėti klientui priimti sprendimus. Sistemos to padaryti negeba, jos yra tik įrankis, padedantis greičiau apdoroti informaciją. Vis tik kiekvienos organizacijos pagrindas yra darbuotojai – atsidavę, savo darbą mylintys, noriai su klientais bendraujantys. Niekas kitas neves į priekį taip, kaip darbuotojai, ypač jeigu bus kūrybingi, svajos, turės kryptį, remsis žiniomis ir klientų poreikiais.

Judėti į priekį organizaciją taip pat skatina konkurentai ir klientai. Prieš 30 ar 20 metų nei mes, nei žemdirbiai nebuvome matę tiek pasaulio, technologijų, tokio didelio informacijos ir naujovių srauto. Per paskutinius du dešimtmečius mūsų klientai daug apkeliavo, pamatė, aplankė parodų ir sukaupė didelę patirtį. Tad jie irgi yra variklis, verčiantis neatsilikti, tobulėti ir judėti pirmyn.

Kaip panašiose užsienio šalių organizacijose vyksta darbai? Kokių panašumų ir skirtumų galima rasti lyginant su Lietuva?

Pirmiausia reikia paminėti, kad daugelyje šalių konsultavimo organizacijos jau skaičiuoja veiklos šimtmečius ir per tą laiką sukaupė didelę patirtį. Kalbant apie užsienio šalis, kiekvienoje iš jų veikiančios konsultavimo sistemos turi ir panašumų, ir skirtumų. Organizacijos skiriasi struktūra, finansavimo šaltiniais, bet visos jos bendradarbiauja su mokslo ir mokymo institucijomis, dirba ir su komercinėmis kompanijomis. Tikslas, kad žemdirbiai būtų kuo greičiau supažindinami su naujais mokslo ir technologijų sprendimais. Visos organizacijos siekia būti naudingos žemdirbiams.

Taip jau susiklostė, kad per 30 veiklos metų organizacija augo ir plėsdamasi panaudojo gerą užsienio šalių konsultavimo tarnybų, taip pat pačioje organizacijoje sukauptą patirtį. Per tuos metus dirbome su Danijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Airijos, Lenkijos, Suomijos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių tarnybomis, todėl esame sukūrę unikalų lietuvišką Konsultavimo tarnybos modelį. Tačiau tiek Lietuvos, tiek kitų šalių organizacijos turi vienodą tikslą – padėti žemdirbiams priimant sprendimus, investuojant, diegiant moderniąsias technologijas, taikant mokslo rekomendacijas, gaminant sveiką maistą, tausojant aplinką ir puoselėjant ūkius.

Žemdirbiams, svarbiausiems Konsultavimo tarnybos klientams, prireikia paslaugų tvarkant ne vien apskaitą. Kaip pavyksta atliepti naujus poreikius? Kokių paslaugų populiarumas ateityje mažės / didės?

Mūsų klientai – labai įvairūs, tad ir paslaugų spektras gana platus. Pradedančiajam iš pradžių aktualesni technologiniai ir paramos gavimo klausimai. Vėliau, ūgtelėjus ūkiui, prireikia ekonominių, technologinių, vadybinių sprendimų. Praktika ir patirtis rodo, kad technologijos vystosi labai greitai, duomenų srautas didžiulis. Vien tik per pastaruosius 20 metų technologijų raida padarė didžiulę pažangą, kiekvieno mūsų kasdienybė neįsivaizduojama be kompiuterio ir duomenų analizės, ūkiuose dirba robotai, sprendimai priimami naudojant informacines technologijas (IT), į mūsų kasdienybę ateina dirbtinis intelektas. Visus tuos 30 metų dirbame su klientais, žinome jų problemas ir stengiamės išgirsti jų poreikius. Taip pat dalyvaujame įvairioje projektinėje veikloje su kolegomis iš kitų šalių, domimės jų patirtimi, dalyvaujame parodose, konferencijose ir stengiamės suprasti, kokios problemos laukia ateityje ir kaip galėtume prisidėti jas sprendžiant. Būdami dabartyje turime galvoti apie ateitį.

Kokių ambicijų Tarnyba turi artimiausiam dešimtmečiui?

Visuomet buvome lyderiai, jais ir turime likti. Mūsų produktai – žinios, įžvalgos ir nešališka pagalba klientams priimant spendimus. Manau, tai yra Konsultavimo tarnybos stiprybė. Tad turime ir toliau bendradarbiauti su mokslo ir mokymo institucijomis, komercinėmis kompanijomis, atitikti klientų lūkesčius, būti šalia jų ir padėti jiems kurti vertę.

Dėkoju už pokalbį.

***

UŽSIENIO PARTNERIAI APIE LŽŪKT

Leho’as VERK’AS Estijos kaimo plėtros fondo konsultavimo tarnybos vadovas

Mūsų ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba kontaktavo ir anksčiau, tačiau daugiau bendradarbiaujame nuo 2015-ųjų. Nuo tada reguliariai rengiame Lietuvos, Latvijos ir Estijos tarnybų susitikimus, skirtus keistis idėjomis ir patirtimi.

Neseniai prie mūsų prisijungė ir kolegos iš Suomijos, Lenkijos, tad dabar esame gana didelė grupė. Manau, kiekvienas iš mūsų pateikia kažką, iš ko likusieji gali pasimokyti arba įgyvendinti savo šalyje.

Visada žavėjausi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbuotojų profesionalumu – bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu jiems sekasi puikiai. Tikiuosi, kad ateityje žiniomis ir idėjomis keisimės dar daugiau, o ryšys nenutrūks.

Nepaisant to, kad visose valstybėse, įskaitant Lietuvą, žemės ūkis susiduria su dideliais pokyčiais ir atsiranda naujų iššūkių, esu tikras, jog Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba yra labai gerai pasirengusi juos spręsti.

Jussi’s JUHOLA Suomijos konsultavimo tarnybos „Pro Agria“ vyriausiasis veiklos vadovas

Visada žavėjausi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos siekiu tobulinti organizaciją komerciniu požiūriu. Ypač stulbina IT plėtra – organizacija tobulėja dideliais žingsniais ir siūlo tai ūkininkams. Taigi galime pasimokyti iš to, kokiu greičiu šios sistemos kuriamos ir pradedamos naudoti.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atlieka esminį vaidmenį užtikrinant kaimo konsultavimo paslaugas Lietuvoje ir išlaikant komercinį mąstymą. Daugeliu atžvilgių tai yra pavyzdys kitoms Europos šalims, kaip galima organizuoti tokio pobūdžio tarnybos darbą.

Pradėjome bendradarbiauti su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba maždaug 2007 m., vykdant Europos Sąjungos finansuojamą Leonardo da Vinčio projektą, skirtą žemės ūkio profesinio mokymo kokybei gerinti.

Gera matyti sėkmę, nuolatinį siekį tobulėti ir tapti stipresniems. Man pasisekė, kad pusę Lietuvos tarnybos veiklos metų turiu galimybę su ja bendradarbiauti. Net neabejoju, kad taip bus ir ateityje. Linkiu dar 30 sėkmingų metų!

Edgars’as LINDE Latvijos konsultavimo tarnybos ir mokymo centro valdybos narys

Latvijos kaimo konsultavimo ir mokymo centras su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba bendradarbiauja nuo pat abiejų organizacijų veiklos pradžios. Geriausių sprendimų paieška, panaši šalių žemės ūkio sektoriaus raida ir sutampantys iššūkiai lėmė labai glaudų bendradarbiavimą. Norint sėkmingai dirbti ir susidoroti su užduotimis, svarbu keistis patirtimi ir nuomonėmis. Bendradarbiaujame tiek neformaliai keisdamiesi patirtimi, susitikdami, diskutuodami, tiek formaliai – dalyvaudami bendruose projektuose.

Juose kartu dalyvaujame nuo devintojo dešimtmečio. Neabejoju, kad visi konsultantai žino programos „Horizon 2020“ projektą „i2Connect“, kuriame abi institucijos kartu su kitais projekto partneriais ugdo konsultantų ir jų organizacijų kompetencijas, siekdamos paremti, įtraukti ūkininkus ir miškininkus į interaktyvius inovacijų procesus. Žinoma, mums labai svarbūs ir neformalūs susitikimai.

Visada mokėmės iš Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos. Tiek per vadovybės, tiek per Baltijos šalių tarnybų vadovų susitikimus. Vertiname, kad mūsų ekspertai gali atvykti į Lietuvą, lankytis regioniniuose biuruose, susitikti su kolegomis ir dalytis patirtimi. Mums tai labai svarbu, nes padeda palyginti, ką darome taip pat gerai, kaip kolegos lietuviai, ir pasimokyti, su kuo reikėtų išmokti dirbti efektyviau.

Visada žavėjomės Lietuvos kolegų gebėjimu dirbti su labai maža valstybės parama ar iš viso be jos. Žinoma, sunku, tačiau tai užgrūdino organizaciją – vis dar veikia sėkmingai, vadinasi, ji svarbi Lietuvos ūkininkams. Tai dar vienas profesionalumo įrodymas.