Kelmė, liepos 3 d. Kelmės rajone, Budraičiuose, praėjusį šeštadienį vykusioje tradicinėje ketvirtojoje Lino šventėje atvirai kalbėta, kad linininkystė lieka vien kraštotyrininkų domėjimosi objektu.

Prieš ketvertą metų sumanyta nacionalinė šventė turėjo išjudinti linininkystę, tačiau per tuos metus linai beveik išnyko.

Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą išvakarėse šalyje buvo auginama apie 9 tūkst. ha linų, 2006 m. – tik 1 200 ha, o šiemet – vos 500 ha. Iki 2004 metų tiesioginės išmokos už 1 ha pluoštinių linų siekė 1 500 Lt/ha, o įstojus į ES, pagal Lietuvai išsiderėtą 2,7 t/ha bazinį grūdų derlingumą, parama sumažėjo iki 587 Lt/ha (63 eurų). Lietuva nevykdo linų pluošto gamybos kvotos. Pernai ji įvykdyta vos ketvirtadaliu.

Vienintelis Šiaulių apskrityje 100 ha linų augina ir perdirba stiebelius nuosavame fabrikėlyje žemės ūkio kooperatyvas „Pakruojo linai".

Žemės ūkio ministerija šiemet numačiusi 3,5 mln. litų paramą naudotai linų apdorojimo technikai įsigyti. Paramos priemonių teikimo Lietuvos linų sektoriui taisyklės buvo ruoštos prieš 3 metus. Briuselio valdininkai tik 2007 metų išvakarėse joms pritarė. Per tuos metus situacija visiškai pasikeitė.

Linų augintojai teigia, kad auginti šią kultūrą apsimokės tik tada, kai išmoka sieks bent 1 200 Lt/ha. Vyriausybės programoje linininkystė paskelbta prioritetine sritimi, tačiau žemdirbiai nutraukia veiklą. Teigiama, kad po metų kitų apie linus Lietuvoje kalbės tik kraštotyrininkai.

MŪ inf.