Kaunas. Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija (LJGA) užsimojo šios lietuviškos veislės galvijus pavadinti Lietuvos holšteinais. Ar tikrai yra pagrindas atsisakyti Lietuvos juodmargių vardo?

Mokslininkams, veislininkystės specialistams neaišku, kam to reikia. Holšteinai visame pasaulyje yra holšteinai su savo genetika ir požymiais. Lietuvoje auginamoms juodmargėms įliejus 87,5 proc. holšteinų kraujo jos tampa holšteinėmis, bet ne naujos veislės gyvuliais. Lygiai kaip Lietuvoje užauginti, pavyzdžiui, limuzinai ar šarolė netampa Lietuvos limuzinais ar Lietuvos šarolė. 

Viskas prasidėjo prieš dvejus metus. Po diskusijų tuo klausimu Žemės ūkio Mokslo taryboje (ŽŪMT) 2017-ųjų pabaigoje, Žemės ūkio ministerijos prašymu buvo sudaryta LSMU Veterinarijos akademijos ir Gyvulininkystės instituto mokslininkų darbo grupė, kurios išvada buvo vienareikšmė: Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pasiūlymas pripažinti Lietuvos juodmargių holšteinų galvijų veislę, remiantis pateikta Lietuvos juodmargių holšteinų veislės galvijų selekcine programa 2017–2021 metams, yra nepagrįstas.

Mokslininkai sukritikavo veisimo programą

Argumentų mokslininkai išsakė nemažai. Įvertinus Lietuvos juodmargių holšteinų veislės galvijų selekcinę programą 2017–2021 metams, darbo grupė nustatė, kad šioje programoje yra nepasirinkta veisimo programos kryptis. Taip pat yra painiojamos nieko bendro neturinčios skirtingos veisimo kryptys: naujos veislės kūrimas ir veislės išsaugojimas. Naujų veislių ar jų darinių kūrimas ir seniau sukurtų, bet nykstančių veislių saugojimas yra skirtingos problemos ir jos turi būti atskirtos ir nepainiojamos.

Mokslininkai išvadose taip pat atkreipia dėmesį, kad pateiktoje selekcinėje programoje nurodyta, jog Lietuvos juodmargių holšteinų veislės sukūrimo pabaiga galima laikyti 2013–2014 gyvulių produktyvumo kontrolės metų pradžią, kai LJGGA vykdomoje pakoreguotoje Juodmargių galvijų selekcinėje programoje buvo išskirtas atskiras galvijų pogrupis, turinčių nuo 93,75 proc. ir daugiau holšteinų kraujo.

„Tačiau šioje programoje nepateikta, kaip ši išskirta populiacijos dalis buvo toliau apie 3,5 metų iki šiol veisiama, kiek joje gauta prieauglio, kiek iš gauto prieauglio atrinkta veislei, tame skaičiuje buliukų, kokios to atrinkto prieauglio produktyviosios savybės, ar tas atrinktas prieauglis jau davė palikuonių.

Programoje pateikti tik vidutiniai holšteinų produktyvumo duomenys, kurie neparodo selekcinio diferencialo tarp šios naujos populiacijos kartų, todėl neįmanoma spręsti apie naujo darinio požymių konsolidaciją. Pateikti naujo darinio holšteinų produktyvumo duomenys nepalyginti su kitų holšteinų tipų ar potipių produktyvumo duomenimis. Iš Lietuvos juodmargių holšteinų veislės galvijų selekcinėje programoje išdėstytų duomenų nepakanka suformuoti nuostatą, kad bus užtikrintas naujo darinio egzistavimas“, – rašoma darbo grupės suformuluotose išvadose.

Mokslininkų nuomone,  holšteinų veislės pavadinimo keitimą į „Lietuvos holšteinų“ tikslinga svarstyti tik esant bendram pripažintų veislininkystės institucijų (Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos ir Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos) ir jų narių sutarimui. Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (LGVA) tam nepritarė.

„Mechaninis veislės pervadinimas iš Lietuvos juodmargių į Lietuvos holšteinus – tai akivaizdus zootechninių principų nesilaikymas, kartu pažeidžiant ES teisę dėl grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijų  pripažinimo ir veisimo programų patvirtinimo. Toks mechaninis veislės pervadinimas pažeistų šių tarptautinių organizacijų nuostatus ir veislės pavadinimo kaip intelektualinės nuosavybės principus“, – ŽŪM adresuotame rašte 2017 m. teigė Lietuvos galvijų veisėjų asociacija, Europos holšteinų ir Žalmargių holšteinų konfederacijos bei Pasaulio holšteinų fryzų federacijos narė.

Pieno gamintojų asociacijos taryba balsų dauguma pritarė

Tačiau juodmargių virsmo holšteinėmis klausimas po dvejų metų vėl iškeltas ir kovo pradžioje LJGGA pritarimo kreipėsi į Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybą.

Asociacijos vadovas Virgilijus Urbonavičius LPGA tarybos nariams sakė, kad taip būtų įteisintas mūsų šalies 40 metų darbas, veisiant ir auginant holšteinus, nors, pagal tokią logiką, visos šalyje auginamos veislės turėtų tapti lietuviškomis.

„Dėl spartaus holšteinizacijos laipsnio atsiranda grėsmė, kad Lietuvoje susiformavę holšteinai susilies su pasauline holšteinų veisle bei jų populiacija ir mūsų šalis liks be savo holšteinų veislės, kuriai sukurti yra panaudota visa Lietuvoje auginamų juodmargių motininė pusė“, – LPGA tarybos nariams kalbėjo V. Urbonavičius.

LJGGA vadovas Virgilijus Urbonavičius (kairėje) LPGA tarybos nariams dėstė savus argumentus, kodėl Lietuvos juodmargės turi vadintis Lietuvos holšteinėmis

Holšteinų veislė pasaulyje yra laikoma vientisa ir vienoda, visa genetika paremta būtent tuo, kad jai neturi įtakos aplinkos sąlygos – jos produktyvumas yra genetiškai nulemtas, nesvarbu, kokiame žemyne holšteinai auginami. Tačiau, LJGGA nuomone, Lietuvoje stipriai holšteinizuoti juodmargiai galvijai ir vizualiai vertinant, ir fenotipiškai bei genetiškai jau saviti, geriau prisitaikę prie vietos sąlygų, anot VDU mokslininkų, jie skiriasi nuo tipiškų užsienietiškų holšteinų. Regis, šiais teiginiais LJGGA pripažino, kad asociacija nesugebėjo išsaugoti savo veislės, kurią puoselėti ir vystyti privalėjo pagal asociacijai suteiktas funkcijas.

LPGA nuomonės išsiskyrė. Asociacijos prezidentas Jonas Vilionis skatino pritarti LJGGA prašymui. LPGA tarybos narys Tomas Raudonius siūlė atmesti šį prašymą, nes Žemės ūkio mokslo taryba jau yra pasisakiusi ir nepritarė tam, be to, pieno gamintojai nėra veisėjai. „Kol kas patikimų rekomendacijų nesame gavę. Tos informacijos, kuri yra pateikta, tikrai neužtenka pritarimui. O jeigu norite kurti naują veislę, pateikite atitinkamą medžiagą“, – kalbėjo T. Raudonius.

Ūkininkas Alfredas Brazas taip pat nepritarė LJGGA prašymui. „Man svarbu, ar mano vaikas bus lietuvis, ar tik Lietuvos pilietis. Pritarimui gauti diskusijų per mažai“, – sakė ūkininkas.

Tačiau J. Vilionis sakė, kad čia „verslo reikalai“ ir ragino pritarti LJGGA prašymui. Su padvejojimais dauguma pritarė, prieš balsavo tik T. Raudonius ir A. Brazas.

LPGA taryba pritarė LJGGA prašymui keisti veislės pavadinimą

Dėl LJGGA užmojų tektų keisti veisimo programas?

LPGA posėdyje dalyvavusi VMVT Veislininkystės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė atkreipė dėmesį, jog mechaninis veislės pervadinimas, jeigu ir suteiktų teisę parduoti gyvulį su tokiu veislės pavadinimu, tai tikrai ne kaip grynaveislį. Todėl LJGGA ji siūlė gerai apgalvoti savo ketinimus.

D. Laureckaitė-Tumelienė redakcijos prašymu atsiuntė paaiškinimus raštu. Galvijų veislės pavadinimas suteikiamas vadovaujantis Galvijų veislių nustatymo pagal kraujo laipsnį tvarkos aprašu, kuriame yra numatyti atvejai, kaip ir kada keičiamas veislės pavadinimas. Tačiau šiuo atveju norima suteikti visiškai naują veislės pavadinimą galvijams, kuriems šiuo metu jau yra nustatyta veislė. Tokia procedūra nėra reglamentuota jokiais teisės aktais. Tokiam sprendimui pirmiausia turėtų pritarti visi suinteresuoti asmenys, t. y. galvijų laikytojai, kuriuos toks sprendimas paliestų.

„Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra patvirtintos veisimo programos, skirtos juodmargių holšteinų, žalmargių holšteinų, senojo genotipo Lietuvos juodmargių, senojo genotipo Lietuvos žalųjų, Lietuvos šėmųjų ir Lietuvos baltnugarių veislių galvijams, kitos veisimo programos, kurioms toks sprendimas turėtų įtakos, turėtų būti koreguojamos ir teikiamos pakartotinai vertinti ir tvirtinti VMVT“, – rašoma specialistės pasirašytame rašte.

Jei veisimo organizacija nuspręstu kurti naują veislę, ji turėtų parengti veisimo programą naujai kuriamai veislei. Reikalavimus veisimo programoms nustato 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų. „Atkreiptinas dėmesys, kad naujai kuriamos veislės pavadinimas turėtų būti toks, kad nebūtų painiojamas su jau egzistuojančiais veislių pavadinimais“, – pabrėžė D. Laureckaitė-Tumelienė.

VMVT Veislininkystės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė paaiškino, kokios LJGGA galimybės keisti veislės pavadinimą

Taigi, visų veisėjų pritarimo dėl Lietuvos juodmargių vardo pakeitimo LJGGA neturi. O jeigu panorės kurti naują veislę, leidimo jos pavadinime naudoti holšteinų vardą, tikėtina, negaus, kad jis nebūtų painiojamas su nuo XIX a. egzistuojančiais holšteinais.

Kelios ES narės yra patvirtinusios veisimo programas, skirtas holšteinų veislei, pridedant atitinkamos šalies pavadinimą. Bet sprendimai priimti jau seniai. Pavyzdžiui, Estijoje  holšteinų veislės pavadinimas pakeistas į Estijos holšteinų veislę 1979 m., tačiau, pakeitus pavadinimą, pasak VMVT specialistės, ji nelaikoma kaip savarankiška veislė.

Reikia skirtingos genetikos ir veisimo tikslų

LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė dr. Violeta Juškienė teigė visiškai pritarianti ŽŪMT išvadoms ir apgailestavo, kad gyvulių veislininkystėje „labai susijaukę dalykai“. „Sunku kartais net diskutuoti. Kai pasako, kad  grynaveislį holšteinų palikuonį veršelį, turintį 100 proc. holšteinų kraujo dalių, galima vadinti Lietuvos holšteinu, nes jis gimė Lietuvoje, pasijunti visiškas bejėgis dėl tokio „modernaus“ požiūrio“, – traukė pečiais mokslininkė.

LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė dr. Violeta Juškienė nemano, kad tikrą holšteiną būtų galima vadinti Lietuvos holšteinu

Europos holšteinų asociacijos generalinė sekretorė Siuzana Harding (Suzanne Harding), reaguodama į Lietuvos ketinimus pervadinti savo veislę Lietuvos holšteinėmis, teigė, kad veislės pervardijimas sukelia daug painiavos ir gali painioti Lietuvos ūkininkus.  

„Manau, kad veislės asociacija, pagal ES teisės aktus, turėtų turėti aiškiai apibrėžtą veisimo tikslą – ar šios organizacijos veisimo tikslai skiriasi nuo LGVA? Jeigu ne, veislė turėtų būti laikoma holšteinų. Veislės pavadinimas Lietuvos holšteinais reiškia, kad gyvūnai žymiai skiriasi nuo holšteinų, naudojant skirtingą genetiką ir skirtingus veisimo tikslus“, – pabrėžė S. Harding LGVA adresuotame laiške. Taigi, labai abejotina, ar LJGGA ketinimai galvijus, turinčius 100 proc. holšteinų kraujo dalių, padaryti lietuviškais, bus suprantami ir tarptautinėje erdvėje.  

MŪ inf.