Kaunas. Prieš daugiau kaip 80 metų pluoštinių linų Lietuvoje buvo auginama beveik 100 tūkst. hektarų. Tačiau dabar auginami vien aliejiniai linai, pluoštinius mena tik muziejus.

„Sunku ir sudėtinga kalbėti apie linininkystės būklę Lietuvoje dabar, kai Lietuvos simboliu vadintų, padavimuose ir pasakose apdainuotų pluoštinių linų mūsų krašte neliko.

Kiek pamenu, jau nuo 2012-ųjų jų nebuvo Lietuvos ūkininkų pasėlių deklaracijose. Šiuo metu laukuose auginami jau kiti – aliejiniai (sėmeniniai) – linai“, – sako buvusi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Upytės bandymų stoties mokslo darbuotoja dr. Elvyra Gruzdevienė.

Pasak linininkystės specialistės, viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje pluoštiniai linai nebeauginami, yra tai, kad pluoštinių linų žaliava (stiebeliai), pabrangus energetikai, pirminio perdirbimo fabrikuose buvo pradėta supirkti tik klojėti, o šio proceso ūkininkas negali reguliuoti – labai priklauso nuo gamtos.

Kita priežastis – ūkininkai iki įstojimo į ES gaudavo didesnes tiesiogines išmokas už linų hektarą, o tapus ES nare šios išmokos beveik tris kartus sumažėjo.

Tada pluoštiniai linai iš mūsų laukų pasitraukė ir užleido vietą pelningoms ir lengviau užauginamoms kultūroms – javams ir rapsams.

E. Gruzdevienės nuomone, Lietuvoje buvo viskas, ko reikia pluoštiniams linams auginti ir perdirbti: tinkamas klimatas ir dirvožemiai, aiškios auginimo technologijos, technika, patirtis, netrūko specialistų.

Dirvožemiai, aišku, niekur nedingo, tačiau pasikeitė techninės ir ekonominės sąlygos. Pirminio linų perdirbimo pramonė sunaikinta. Dabar Lietuvoje veikiantys tekstilės fabrikai žaliavą atsiveža iš užsienio.

Dabar pluoštiniai linai – tik muziejuje

Šiuo metu E. Gruzdevienė dirba muziejininke Panevėžio r. Linų muziejuje. Jis įkurtas senoviniame vėjiniame malūne. E. Gruzdevienė vykdo edukacines programas „Lino kančios kelias“ ir „Lino gyvenimas po malūno sparnais“, kuriose supažindinama, kaip senovėje Lietuvoje auginti ir apdoroti linai.

Lankytojai supažindinami su lietuviškomis pluoštinių linų veislėmis, kurios laikomos vienomis geriausių dėl pluošto kokybės ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Pirmame malūno aukšte eksponuojama gausi įrankių ir įrengimų įvairovė pirminiam pluoštui apdirbti: brauktuvai, karštuvai galvenoms nukaršti, mintuvai linų šiaudeliams išminti, bruktuvės, kuriomis išbrukami spaliai likę po mynimo iš pluošto.

Antrame aukšte supažindinama su linų verpimu ir audimu. Švariausi, ploniausi linai verpiami ploniausioms drobėms, o pašukiniai skirti viršutiniams rūbams, patalynei, rankšluosčiams. Šiurkštūs ir trumpi – suverpiami storiems audiniams, maišams ir kt., taip pat iš jų vejamos virvės.

Trečiame aukšte pristatoma lietuvių liaudies buities senoviniai rakandai ir mūsų krašto darbščiųjų lietuvaičių iš linų ir su linais sukurti gaminiai: staltiesės, lovatiesės, drabužiai, rankšluosčiai, namų puošybos elementai.

Yra dar du malūno aukštai. Ketvirtame galima eksponuoti įvairias parodas, penktame išlikę senojo malūno galvos ir vėjinių sparnų sukimosi mechanizmai, įrengta apžvalgos aikštelė. Tačiau šiuo metu penktą aukštą reikia atnaujinti.

Lietuviškos veislės

LAMMC Upytės bandymų stotyje, per jos gyvavimo penkiasdešimt metų, buvo sukurta nemažai lietuviškų pluoštinių ir aliejinių linų veislių.

Lietuviškos pluoštinių linų veislės: Lietuvos 230, Žydriai, Lietuvos 392, Banga, Viltis, Banga 2, Upytė, Baltučiai, Vega, Kastyčiai, Dangiai, Sartai, Snaigiai, Audriai. Dauguma jų išsiskiria itin aukšta pluošto kokybe. Turime ir lietuviškų aliejinių linų veislių – Rasa, Rūta ir Edita.

Į Europos Sąjungos bendrąjį veislių katalogą šiuo metu įrašytos 5 vėliausiai sukurtos pluoštinių linų ir visos aliejinių linų veislės.

Pasak E. Gruzdevienės, pastaruoju metu tik pavieniai ūkininkai augina lietuviškas veisles. Širvintų r. Bagaslaviškyje ūkininkaujantis Bronislavas Liubomiras Vošteris šiemet augina 13 ha lietuviškos veislės Rūta aliejinių (sėmeninių) linų. Vošteriai ne tik augina linus, bet ir gamina jų produkciją, spaudžia aliejų, puoselėja linininkystės tradicijas.

Linai tinka ir sėjomainai, ir tarpiniams pasėliams

Pasak E. Gruzdevienės, pastaruoju metu Lietuvos laukuose daugiausia auginama įvairių javų, todėl kasmet vis daugėja problemų su šių žemės ūkio augalų kenkėjais ir ligomis.

Dažnai į tą patį lauką sugrįžtama greičiau, todėl sėjomainoje labai tiktų auginti linus, nes mažiau reikėtų naudoti javų pesticidų. Pluoštiniai linai Lietuvoje nebeauginami, todėl sėjomainos nariu gali būti ir aliejiniai.

Linus verta naudoti ir tarpiniams pasėliams, mišiniuose su facelijomis, avižomis, vikiais ir kt.