Kaunas. Pernai, palyginti su 2023 m., žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje bankrotų skaičius gerokai išaugo. Kas tai galėjo lemti ir ar reikėtų nerimauti?

Remiantis kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ portalui manoūkis.lt pateiktais duomenimis, 2024 m.  bankrutavo 25 įmonės, kurios verčiasi žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veikla. Pernai bankrotų buvo net 67 proc. daugiau, palyginti su 2023 m., kai bankrutavo 15 įmonių.

Tiesa, praėjusiais metais bankrotų įvyko daugiausia nuo 2019-ųjų. Tada bankrutavo 34 įmonės.

Lėmė prasti 2023 metai

Kas 2024-aisiais lėmė didėjusį bankrotų skaičių žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje? Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, tai susiję su sunkiais 2023 metais.

„2023 m. buvo labai prasti dėl to, kad parduodamos žemės ūkio produkcijos kainos labai krito, o patirtos sąnaudos buvo ypač didelės dėl vis dar buvusių brangių trąšų, augalų apsaugos produktų, degalų, elektros, pašarų.

Ne visos šio sektoriaus įmonės sugebėjo sukaupti likvidumo rezervą 2021–2022 m., kurie buvo tikrai neblogi ūkiams. Tad daliai įmonių, neturėjusioms rezervų po prastų 2023 m., teko nutraukti veiklą 2024 metais“, – portalui manoūkis.lt galimas priežastis vardija ekonomistas.

Bankrotų daugėjo, bet nerimauti neverta

Praėjusiais metais daugiausia bankrotų patyrė mišriu žemės ūkiu bei miškininkyste ir medienos ruoša užsiimančių įmonių – po 9. Kartu jos sudarė net 72 proc. visų 2024 m. įvykusių bankrotų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje. Augalininkyste besiverčiančių įmonių pernai bankrutavo 4, gyvulininkyste – 3.

T. Povilausko teigimu, tokie skaičiai nėra dideli, juolab kad šiame sektoriuje veikiančių įmonių (tik žemės ūkyje be miškininkystės ar žvejybos) yra apie 1 300, o neveikiančių registruotų dar gerokai daugiau.

„Rinkos ekonomikoje labai normalu, kad dalis įmonių bankrutuoja, nes taip vyksta atsinaujinimas, kai jas pakeičia kiti naujai įkuriami verslo subjektai.

Svarbiausia stebėti, kad nebūtų peržengta raudona linija su bankrotu skaičiumi, o ji nei žemės ūkyje, nei bendrai visų šalies ūkių dar tikrai neperžengta“, – tikina ekonomistas.

Vis dėlto, nors skaičiai iš tikrųjų neatrodo dideli, bet yra iškalbingi. Pavyzdžiui, pernai, palyginti su 2023 m., 4,5 karto padaugėjo mišrią žemės ūkio veiklą vykdančių įmonių bankrotų – nuo 2 iki 9. O štai įmonių, kurių veiklos kryptis yra augalininkystė, bankrutavo 2 kartus daugiau – 2023 m. tokių buvo 2, 2024 m. – 4.

Kalbant apie bankrotus per pastarąjį dešimtmetį, šiuo laikotarpiu jų iš viso įvyko 290: 44 augalininkystės, 26 – gyvulininkystės, 36 – mišraus žemės ūkio, 160 – miškininkystės ir medienos ruošos, 24 – žvejybos įmonėse.

Analizuojamu laikotarpiu mažiausiai bankrotų įvyko 2021-aisiais – 10, o daugiausia – 2016-aisiais (49).

Per pastarąjį dešimtmetį prasčiausi metai augalininkyste besiverčiančioms įmonėms buvo 2016 m. (9 bankrotai), gyvulininkyste – taip pat 2016 m. (5 bankrotai), mišriu žemės ūkiu – 2024 m. (9 bankrotai), miškininkyste ir medienos ruoša – 2016 m. (31 bankrotas), žvejyba – 2018 ir 2019 m. (po 6 bankrotus).

Kas laukia šiemet?

T. Povilausko manymu, situacija žemės ūkio sektoriuje stabilizavosi ir nebeblogėja, pieno ūkiams sekasi geriau dėl rekordinių žaliavinio pieno supirkimo kainų.

O štai augalininkystės ūkių situacija ekonomistas vadina vidutine: grūdų ir trąšų kainos panašios kaip ir 2023 m., tik rapsai brangesni.

„Sunkiau sekasi toms įmonėms, kurios dar turi skolų po prastų 2023 metų. Jos pažeidžiamesnės žengiant į pavasarį ir laukiant derliaus vasarą. 

Kalbant bendrai – jeigu šiemet bankrotų skaičius bus panašus kaip ir pernai, tai būtų labai normalus pokytis“, – reziumuoja SEB banko ekonomistas T. Povilauskas