Kaunas. Šiemet Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) pažymi veiklos atkūrimo 30-metį ir organizacijos įkūrimo 100 metų sukaktį. Kaip pasikeitė ūkininkija per 30 metų nuo nepriklausomybės atkūrimo ir kaip prie to prisidėjo Lietuvos ūkininkų sąjunga?

LŪS buvo viena pirmųjų atsikūrusioje Lietuvoje veiklą pradėjusių nevyriausybinių organizacijų, kuri šiandien vienija beveik visų šalies savivaldybių ūkininkus. Jos reikšmės ir įtakos ūkininkijos padėčiai neįmanoma vertinti atsietai nuo bendrų šalies ūkių veiklos rezultatų. Žurnalo „Mano ūkis“ pašnekovai pasidalijo mintimis apie ūkininkijos pokyčius Lietuvos ūkininkų sąjungos indėlį.

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanės prof. dr. Astridos Miceikienės, prieš tris dešimtmečius ūkininkavimas buvo amatas, nereikalaujantis aukštų kompetencijų ir išsilavinimo, dabar tai yra modernus šiuolaikinis verslas, taikantis naujausias technologijas ir techniką, biotechnologijas, vienas iš labiausiai pažengusių taikant robotizaciją, diegiant skaitmenines technologijas, naudojant dirbtinio intelekto produktus.

„Ūkininkai, diegdami inovatyvias technologijas, nuo pirminio žemės ūkio perėjo prie produktų perdirbimo, taip padidindami savo pajamas ir sukurdami galimybę vartotojams gauti šviežius, ekologiškus, biodinaminius maisto produktus, aukštos kokybės kaimo turizmo ir kitas paslaugas.

Per tris dešimtmečius maždaug 3 kartus padidėjo darbo našumas, į ūkininkijos gretas įsiliejo jauni, aukštąjį išsilavinimą įgiję ūkininkai, gebantys ūkiuose taikyti strateginio valdymo žinias, tiksliojo ūkininkavimo kompetencijas, valdyti rizikas“, - sako A. Miceikienė.

Jos žodžiais, Lietuvos ūkininkų sąjunga svariai prisideda prie ūkininkų interesų atstovavimo tiek Lietuvos, tiek ES valdžios ir valdymo institucijose, vertina ir teikia pasiūlymus žemės ūkiui svarbiems teisės aktų projektams, vykdo šviečiamąją veiklą, buria ūkininkus bendriems tikslams.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, žvelgdamas iš istorinės perspektyvos, pabrėžia, kad labai didelę reikšmę ūkininkijai turėjo Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos pasirašytas Komunikatas dėl žemės ūkio rėmimo krypčių ir sąlygų. „Visa tai buvo labai svarbu ir aiškiai patvirtino, kad nuo pat Lietuvos ūkininkų sąjungos atkūrimo ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos susikūrimo turi būti dirbama tariantis ir siekiant bendro rezultato, o pasirinkta ūkininkavimo forma neturi tapti kliūtimi“, - teigia J. Sviderskis.

Jo manymu, antras svarbus etapas po Nepriklausomybės atkūrimo – įstojimas į Europos Sąjungą ir narystė skėtinėje Europos žemdirbių organizacijoje Copa-Cogeca. Šios įtakingos organizacijos narėmis tapo Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ (vėliau buvo priimti ir Žemės ūkio rūmai). Narystė Copa-Cogeca sudarė sąlygas ir galimybes perimti ilgalaikę bendradarbiavimo su Europos Komisija ir kitomis institucijomis patirtį ir įnešti savo indėlį atstovaujant Lietuvos žemdirbių interesams, juos ginant.

Išsamų straipsnį su kitų pašnekovų nuomonėmis ir vertinimais rasite čia.