Kaunas. Kiek ištvėrė ir kokius sunkumus įveikė vieni pirmųjų Lietuvos ūkininkų, šiuo metu dirbantys apie tūkstantį hektarų. Atviros išpažintys – naujame „Mano ūkio“ žurnale.

Naujausiame numeryje rasite ir apie tai, koks bendrasis ES žemės ūkio produktyvumas, kokią pagalbą operatoriui teikia išmanieji jutikliai, taip pat – apie moliūgų ligas, kodėl šiemet išgulė žieminių kviečių pasėliai, ar pavyks rasti vilkų ir ūkininkų sugyvenimo formulę ir dar daug kitos aktualios informacijos.

Šiandien pasaulio žemės ūkis susiduria su augančiu nestabilumu ir didėjančiomis abejonėmis dėl ateities perspektyvų. Gvido Šidlausko straipsnyje analizuojama, ar švelnesnės žiemos palankios augalininkystei, kodėl sėjomainos susiaurėjo iki rapsų ir javų, ar ekologiškai užauginta produkcija, kuri yra ir brangesnė, iš tiesų kokybiškesnė negu švariai ir tausiai auginama tradicinė produkcija ir daugelį kitų aštrių klausimų.

Albertas Gapšys savo straipsnyje teigia, kad vidaus rinkoje parduotų žemės ūkio ir maisto produktų kainoms didžiausią įtaką turėjo gyventojų perkamoji galia, šalyje galiojantis PVM ir vidutinis darbo užmokestis.

Kodėl rajono ūkininkams svarbu vienytis ir turėti jiems atstovaujančią organizaciją atsako pernai atkurtos Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Ignas Hofmanas.

Darbo produktyvumo augimą daugiausia lemia ne techninės pažangos ir efektyvumo pokyčiai, bet gamybos intensyvinimas ir kitos aplinkybės, rašo Tomas Baležentis, lygindamas bendrojo produktyvumo ir darbo produktyvumo pokyčius Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.

Rizikuodami šeimų gerove ir įkeisdami bankams viską, ką turi, jie plėtė ūkius, o iššalus pasėliams ar užėjus sausroms, nemigo naktimis baimingai skaičiuodavo balansus ir mintyse neretai jau matuodavosi emigranto batus, nes riba tarp pelningo darbo ir bankroto visada buvo trapi, tokia šiuo metu vienų didžiausių Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narių ūkininkavimo pradžia. Jurgos Zaleckienės pasakojime – atviros išpažintys.

Žieminiai kviečiai daugelio našių dirvožemių sėjomainos struktūroje užima 60 ir daugiau procentų. Stanislava Maikštėnienė apžvelgia, kas lemia javų išgulimą, kiek tam įtakos turi meteorologinės sąlygos, kiek paties ūkininko veikla.

Siekiant padidinti augalininkystės verslo ekonominį efektyvumą, reikėtų kasmet patikslinti atskirų augalų auginimo technologijas ir pasirinkti optimaliausias, atsižvelgiant į būsimo lauko dirvožemio savybes, turimą techniką, apsirūpinimą finansais ir esamas klimato sąlygas, pataria Albinas Šiuliauskas ir Danguolė Šiuliauskienė, apžvelgiantys rudens vidurio darbus. Mokslininkai taip pat pateikia konkrečius tarpinių pasėlių panaudojimo būdus.

Norvegija – šiauriausia pasaulio šalis, kurioje plėtojama verslinė sodininkystė. Sodai užima vos 0,2 proc. žemės ūkio paskirties ploto, panašiai kaip ir uogynai. Dariaus Kviklio straipsnyje, kaip valstybė remia sodininkus ir kaip realizuojamas obuolių derlius.

Laukuose juos nuspalvindami dar pūpso moliųgai. Lietuvoje yra 700 ha deklaruotų šių daržovių plotų. Šalyse, kur moliūgų auginimo tradicijos senesnės, plotai didesni, susiduriama su ligomis,

kurios turi įtakos šių daržovių derlingumui ir produkcijos kokybei. Elena Survilienė ir Sonata Kazlauskaitė išsamiai aptaria netikrosios miltligės, kekerinio puvinio, antraknozės, askochitozės, dėmėtligės ir kitų ligų daromą žalą moliūgams ir pataria, kaip apsaugoti juos nuo ligų, kaip tinkamai laikyti jau atgabentus iš daržo.

Vilkų klausimas jau kelerius metus dirgina visuomenę, kartais galima išgirsti ir visuomenininkus, ūkininkus bei medžiotojus supriešinančių pareiškimų. Apie tai Dovilės Šimkevičienės publikacijoje.

Kėdainiškio Augio Rimkevičiaus ūkyje ganosi apie 350 Il de France veislės avių, per 70 Aberdynų angusų veislės galvijų, kol kas yra kailinių žvėrelių ferma. Apie meilę gyvūnams, suderintą darbą ir pomėgį pasakoja jauna šio ūkio fermos vedėja Rūta Lukoševičiūtė.

Tyrimų rezultatai rodo, kad mažesniems ūkiams vis dar sunku pakankamai ir efektyviai atšaldyti pieną, tačiau situacija ir šiuose ūkiuose nuolat gerėja. Laima Urbšienė analizuoja, kaip ir kodėl gerėja pieno kokybė.

Plečiantis mėsinės gyvulininkystės sektoriui šalyje, didesnis dėmesys skiriamas ne tik auginimui ir veislininkystei, bet ir intensyviam buliukų penėjimui. Audrius Stelmokas ir Robertas Stoškus ragina atkreipti dėmesį į koncentruotųjų stambiųjų pašarų kokybę, pabrėžia, kad buliukų penėjimui ypač svarbu ir pašarų baltymai bei priedai, o šėrimas turi būti nenutrūkstamas.

Šiuolaikiniuose kombainuose yra per 40 jutiklių. Vieni iš svarbiausių darbo procesą fiksuojančių jutiklių – grūdų derliaus ir drėgnio jutikliai, nuo kurių matavimo tikslumo priklauso tolesnis tiksliosios žemdirbystės sistemos efektyvumas. Apie tai Eglės Jotautienės ir Antano Juosto publikacijoje.

Prieš dvylika metų ūkį įregistravęs Kęstutis Radvila ranka rankon ūkininkauja su tėvu ir broliu Birštono savivaldybėje. Jaunasis ūkininkas, turintis mechatronikos inžinieriaus diplomą, daug laiko skiria ir technikos tobulinimui. Apie ūkio darbus, kasdienybę ir svajones – Gitanos Kemežienės straipsnyje.

Ar žinojote, kad XX a. pradžioje traktoriai buvo triračiai? Kaip technika evoliucionavo Lietuvoje, galima pamatyti netoli Biržų esančiame Sodeliškių dvaro sodybos Senovinės technikos muziejuje. Išsamiau su kai kurių istorija supažindina Renaldas Gabartas.

Apie visa tai skaitykite naujausiame „Mano ūkio“ žurnale.