Kaip apsaugoti savo pinigus nuo sukčių
2019-10-30
shutterstock.com nuotr.

Kaunas. Interneto platybės atveria ne tik daug galimybių, bet ir grėsmių. Didžiausia jų – internetiniai sukčiai, meistriškai išviliojantys iš sąskaitų tiek fizinių asmenų, tiek verslo įmonių pinigus. Tad kaip neprarasti budrumo ir netapti šių nusikaltėlių aukomis, kaip atpažinti jų veikimą?

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, per mėnesį bent dvi šalies įmonės nukenčia nuo sukčiavimo schemų, o patiriamas nuostolis siekia vidutiniškai apie 20 tūkst. eurų. Yra pasitaikę atvejų, kai įmonės sukčiams pervedė ir kelis šimtus tūkstančių eurų siekiančias sumas.

Pasak LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininko ir SEB banko saugumo ekspertoAudriaus Šapolos, sukčių taktikos – gana įvairios, tačiau dažniausiai imituojamos įprastos darbinės situacijos ir procesai.

Manipuliuodami susirašinėjimais el. paštu ir SMS žinutėmis, skambučiais, apsimesdami verslo partneriais ar aukšto lygio vadovais, jie siekia išvilioti asmeninius prisijungimo duomenis, verčia apmokėti suklastotas sąskaitas faktūras arba atlikti neteisėtus pervedimus iš įmonės sąskaitos.

Lietuvos bankų asociacijos atstovai: (antras iš kairės) prezidentas Mantas Zalatorius, patarėjas Vilius Tamkvaitis ir Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas ir SEB banko saugumo ekspertas Audrius Šapola

„Vienas iš pastaraisiais metais gana dažnai pasitaikančių sukčiavimo atvejų – nusikaltėlio įsiterpimas į dviejų verslo partnerių susirašinėjimą el. laiškais, įsilaužus į vienos iš įmonių serverius. Kai tik kalba pakrypsta apie mokėjimą, prekes ar paslaugas, perkanti įmonė paprastai gauna pranešimą apie pasikeitusią banko sąskaitą. Daugeliui klientų tai nesukelia abejonių, nes pridedamas ir lig šiol vykęs kelių savaičių ar mėnesio susirašinėjimas, o patys suklastoti laiškai, pradedant pašto adresu, kuriame pakeičiamas vos vienas simbolis, atrodo labai įtikinamai“, – sukčiavimo schemą atskleidė A. Šapola.

Jis pabrėžė, kad tokiu atveju geriausia prevencija – tiesioginis kontaktas su verslo partneriu, siekiant išsiaiškinti, ar sąskaita tikrai pasikeitė. Sukčiams įgyvendinus savo planus, natūralu, pakrinka ir partnerių santykiai.

Naudojant šią schemą, į sukčių sąskaitas, kurios paprastai būna užsienio bankuose, pervedama vidutiniškai apie 25 tūkst. eurų, nors buvę atvejų, kai prarastos sumos siekė 50 tūkst. eurų.

„Šiais metais vien į SEB banką kreipėsi 19 nukentėjusių įmonių, iš kurių išviliota suma siekė daugiau kaip 0,5 mln. eurų“, – skaičius pateikė A. Šapola. Teisėsaugos darbą sunkina tai, kad įmonės yra ne toje pačioje geografinėje erdvėje, o skirtingose šalyse. Galimybę atgauti pinigus stabdant pavedimą mažina ir Lietuvoje veikiantys momentiniai mokėjimai. Ši verslo prašymu įgyvendinta naujovė – nauja grėsmė banko klientų pinigams, jei mokėjimas atliekamas į sukčių sąskaitą.

Lengviausia įsilaužti „į žmogų“

Banko saugumo ekspertas pastebi, kad kiekvienas iš mūsų galime būti sukčių taikiklyje, o „darbą“ jiems palengvina tai, kad visą reikiamą informaciją jie gali rasti internete asmeniniuose ar profesiniuose socialiniuose tinkluose.

Žinoma, labiausiai juos domina žmonės, atsakingi ar susiję su finansais, galintys prieiti prie įmonės sąskaitų ir atlikti pavedimus. Ir čia, A. Šapolos pastebėjimu, pasitelkiant psichologinius dalykus, itin meistriškai pasinaudojama žmogiškuoju veiksniu ir „įsilaužiama į žmogų“, nes visi žmonės pažeidžiami.

„Jei anksčiau finansiniam nusikaltimui atlikti buvo būtinas fizinis kontaktas duomenims pavogti, tai dabar visais atvejais nusikaltėlį ir jo auką skiria šimtai ar net tūkstančiai kilometrų. Nuo pavedimo padarymo iki suvokimo, kad yra apgautas, praeina nemažai laiko, tad sąskaitos užsienio bankuose jau būna tuščios, o teisėsauga bejėgė padėti“, – situaciją pristatė specialistas.

Kaip meistriškai sukčiai „įsilaužia į žmogų“, A. Šapola iliustravo investicinio sukčiavimo pavyzdžiais, kai žmonės raginami investuoti į egzotinius finansinius instrumentus, žadant jiems didelę finansinę grąžą, iš pradžių investuojant gana nedideles sumas. Ant šio kabliuko užkimba ne tik paprasti žmonės, bet ir įmonių finansininkai, kurie taip „investuoja“ įmonės pinigus.

Dėl investicinio sukčiavimo gyventojai praranda santaupas, mažesnes pajamas gaunantieji – prisiskolina pinigų iš draugų, giminaičių ar skolinimo bendrovių. Daugeliu atvejų toks investavimas tęsiasi ne dienas, bet savaites, mėnesius, kai kada net pusę metų.

Sukčių gudrybė – žmogui paprašius, grąžinti dalį pinigų. Tai žmogų įtikina ir toliau jis reguliariai perveda pinigus, galvodamas, kad investuoja. „Labiausiai stebina tokiose situacijose tai, kad net jei banko darbuotojas perspėja klientą, kad jis praras savo pinigus, šis ir toliau atlieka pavedimus“, – nuostabą išreiškė A. Šapola.

Jo teigimu, vien SEB banke šiemet dėl investicinio sukčiavimo nukentėjo daugiau kaip 70 klientų ir prarado 800 tūkst. eurų, panaši situacija ir kituose šalyje veikiančiuose bankuose.

Kaip vieną svarbiausių apsaugos nuo finansinio sukčiavimo priemonių Lietuvos bankų asociacijos atstovai išskyrė atsargumą ir kritišką požiūrį. „Jei siūlymas investuoti atrodo geriau negu tiesa, tai greičiausiai taip nėra“, – kritiško požiūrio, atsargumo ir nuolatinio budrumo svarbą pabrėžė bankininkai.

Verslas pasigenda didesnės bankų konkurencijos

Renginyje dalyvavę verslininkai teiravosi Lietuvos bankų asociacijos atstovų, kodėl mūsų šalyje prastėja bankų konkurencinė aplinka ir kodėl į rinką neateina nauji dalyviai, pvz., vokiečių, austrų ar lenkų bankai. Jų nuomone, skandinaviškų bankų, kurie sulaukė ypatingo Europos centrinio banko dėmesio, dominavimas nėra palankus šalies verslui ir pramonei – šie bankai tapo atsargesni, didėja ir paskolų palūkanas.

LBA prezidentas Mantas Zalatorius į klausimą atsakė klausimu: „Kaip manote, kodėl iš Lietuvos per pastaruosius 3 metus išėjo trys stiprūs bankai? Jei kalbame apie konkurencinę aplinką, tai ją reikia gerinti, o ne kalbėti apie naujus mokesčius ar lieti savo nepasitenkinimą. Bankai po vaistų ir gynybos pramonės labiausiai reguliuojama sritis. Nepamirškite, kad pastaraisiais metais labai stipriai pasikeitė pasaulis ir natūralu, kad tai atsispindi finansų sistemoje.“

Jis nesutiko su verslininkų teiginiais, kad bankai Lenkijoje skolina pigiau nei mūsų šalies bankai. Pasak M. Zalatoriaus, būsto palūkanos eurais Lenkijoje siekia 2,70, Lietuvoje – 2,28 proc., o tai maždaug 0,4 proc. brangiau nei mūsų šalyje.

M. Zalatoriaus teigimu, skolinimosi palūkanoms didelę įtaką daro tai, kad Lietuva yra Europos pakraštyje ir turi nedraugišką kaimynę. Kadangi pasaulio finansų įmonės nenori ateiti į mūsų šalį, vyrauja vidinė pinigų pasiūla.

„Dėl dviejų dalykų į mūsų rinką bankai žiūri atsargiai: pirmas dalykas – tai Rusijos pasienis, antras – pinigų plovimo skandalai, kurie prasidėjo Latvijoje ir nuvilnijo per visą regioną. Būtent tai stabdo naujų bankų atėjimą ir visai nepriklauso nuo mūsų norų ar pastangų“, – konkurencijos trūkumo priežastis įvardijo M. Zalatorius.

Pasak jo, vienintelė išeitis – Bankų sąjungos pasiūlytas projektas, suteikiantis galimybę bet kurios Europos šalies piliečiui skolintis jam patinkančioje šalyje, kur sąlygos jam geriausios. Tai būtų naudinga ir lietuviškiems bankams, nes turėtų galimybę skolinti plačiau.

Jo pastebėjimu, nors šį didelį projektą atsisako remti Vokietija, tačiau verslo poreikiai galėtų paskatinti šio projekto įgyvendinimą.

***

Apie tai, kaip neprarasti budrumo ir netapti internetinių sukčių aukomis, kaip atpažinti jų veikimą, kalbėta Kauno krašto pramoninkų ir darbdavių asociacijos kartu su Lietuvos bankų asociacija (LBA) organizuotame renginyje Kaune. Nors renginys vyko Žemės ūkio rūmuose, jame nedalyvavo nė vienas žemdirbiškosios bendruomenės atstovas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(1)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • zinau

    neturek ir nepavogs

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai