Šakių r. Ūkininkų Simonavičių šeima iš Gotlybiškių kaimo vieninga kaip kumštis: visi keturi vyrai – tėtis ir trys sūnūs – mielai ūkininkauja, o mama su dukra jau ilgiau kaip dešimtmetį muzikuoja „Mamų ir dukrų kvartete“. Violeta Simonavičienė – šio kvarteto siela.

Į „Mamų ir dukrų kvartetą“ nuo 2012 m. pabaigos yra susibūrusios Skirmutė Janulaitienė, Aušrinė Janulaitė, Kotryna Simonavičiūtė ir Violeta Simonavičienė.

Violeta gimė Gargžduose, ten baigė muzikos mokyklą, tad visą laiką buvo susijusi su muzika, tačiau susikūrus šeimai, daug laiko skyrė darbams, ūkiui, muzikavimas nuėjo į šalį. Vis dėlto, kai vaikai paaugo, atsirado daugiau visuomeninio gyvenimo.

„Visada buvau kultūros žmogus, pati mėgau dainuoti, truputį groti. Vieną kartą nutiko taip, kad reikėjo daryti renginį, o neturėjome atlikėjų. Na, ir mes su kaimyne, kita mama, mat mūsų mergaitės buvo panašaus amžiaus, nusprendėme paruošti dainą, abi grojome gitaromis. Tad taip ir padarėme: dainavome keturios, mamos dar grojo. Pačiam pirmam renginiui paruošėme dvi dainas ir sakėme, kad tiek viskas ir truks, tačiau nutiko kitaip“, – pasakoja kvarteto įkūrėja.

Klausytojams patiko, pradėjo kviesti dar padainuoti ir ratas užsisuko. „Mamų ir dukrų kvartetas“ yra surengęs daugiau kaip 350 koncertų, išleistos dvi kompaktinės plokštelės: „Pabūkime arti“ (2014 m.) ir „Tikros akimirkos“ (2017 m).

Violeta Simonavičienė (antra iš kairės) yra įsitikinusi, kad bendravimas per muziką ir dar kartu su savo šeimos nariais – vertybė

Kolektyvas – jau pamėgtas klausytojų

V. Simonavičienė pabrėžia, kad kvarteto lygis pradėjo kilti, kai tapo solistų ir vokalinių ansamblių konkurso „Sidabriniai balsai“ laureatu. Dar vienas labai svarbus kolektyvo įvertinimas – dalyvavimas 2018 m. Lietuvos dainų šventės Vokalinių ansamblių dienoje. Šiuo metu jos ruošia dainą ir kitais metais vyksiančiai Dainų šventei.

„Mamų ir dukrų kvartetas“ yra apvažiavęs daugybę Lietuvos kaimų ir miestelių, matęs daugybę kultūros erdvių. V. Simonavičienė pasakoja, kad jų užsidegimas toks, kad pačios kuria sceninius drabužius, pačios už savo pinigus juos siuvasi. „Niekas mūsų neremia, išskyrus vyrus ūkininkus. Pilamės kurą ir važiuojam“, – entuziazmo nestokoja Violeta.

„Mamų ir dukrų kvarteto“ moterys pačios kuria ir savo sceninius drabužius

Rajone moterys apdovanotos „Aitvaro“ statulėle už šeimyninį muzikavimą. „Visiems sakome, kad svarbu ne vien darbas, ne vien formalus bendravimas, jeigu galima bendrauti per muziką ir dar kartu su savo šeimos nariais, tai yra vertybė. Taip susirandame panašių draugų. Štai, neseniai buvome Pasvalio r. Mikoliškyje, kur jau 14 kartą surengta Muzikuojančių šeimų šventė“, – sako V. Simonavičienė.

Nuo 2014 m. kvartetas kasmet kviečiamas dalyvauti LRT laidos „Duokim garo“ filmavimuose. Jų atliekami kūriniai ne kartą nugalėtojo teminėse autorinių dainų ir dainų apie tėviškę laidose.

Dabar muzikavimas šiek tiek lėtėja, nes merginos užaugo. Aušrinė jau ir pati yra mama, augina sūnelį. Kotryna priešpaskutinius metus studijuoja rezidentūroje. Vis dėlto moterys šio širdžiai mielo užsiėmimo nežada atsisakyti.

„Kai mes sustojame muzikuoti, tai jau būna ne kasdienybė. Viskas, atrodo, nuplaukia ir tu matai tik žmones. Mūsų žiūrovai yra iš kaimų ir miestelių, atviromis širdimis. Ir mums nėra svarbu, ar salės lūžta, ar ateina ne tiek daug. Mūsų dainos yra paprastos apie paprastus gyvenimiškus dalykus: žemę, tėviškę, mamą, tėtį, močiutę...

Kitą kartą mes tų dalykų nepastebime, priimame kaip buitį, o kai suskamba dainoje, supranti, kad tai – bendrystė ir didžiulis turtas“, – kalba kvarteto įkūrėja.

Anot jos, kvarteto dainos suvirpina širdis. Didžiuliu įvertinimu tampa visų žiūrovų atsistojimas per paskutinę dainą. Kvarteto repertuarą sudaro profesionalių kompozitorių, taip pat mėgėjų sukurtos lietuviškos dainos.

„Mes transliuojame meilę: dainai, muzikai ir žmonėms. Kartais paimame jau skambančias dainas, tik jas pritaikome keturiems balsams. Skirmutė yra prašiusi ir keletą autorinių dainų“, – teigia V. Simonavičienė

Ūkyje darbuojasi vyrai

Skambant dainoms, verda ir darbai. Simonavičiai plėtoja augalininkystės ūkį, kuris užima apie 420 ha. Auginami rapsai, žieminiai kviečiai, truputis vasarinių kviečių, žalinimui – pupos ir žirniai. 

Čia darbuojasi vyras ir trys sūnūs: Mindaugas, Karolis, Gabrielius. Pastarajam, nors yra profesionalus krepšinio teisėjas, labai patinka ūkio darbai. 

O Violeta yra laiminga, kad visi vaikai yra aplink juos. „Jie dirba sunkiai, dulkėse, jų vasaros užimtos, bet aš laiminga dėl jų“, – džiaugiasi mama.

Simonavičių šeima vieninga kaip kumštis, tėvai džiaugiasi, kad vaikai darbuojasi ūkyje

Beje, šeimoje – net trys agronomai: Violeta, Gabrielius, jauniausiasis Karolis dar ją studijuoja. Tik vyras yra inžinierius, o dukra Kotryna pasuko medikės keliu.

„Visi sukamės šeimos ūkyje. Man tai yra didelė vertybė“, – linksmai kalba V. Simonavičienė, pridurdama, kad jai didelė laimė koncertuoti savo srities specialistams, kad ir savo Alma Mater – VDU Žemės ūkio akademijoje.

Iš tiesų, darną ir sukuria širdimi išjaustas darbas ir į muziką įpintas gyvenimas.