Skiemonys (Anykščių r.). Zenono Karalkevičiaus giminės muziejuje galima rasti 1912 m. sukurtą malūno su akmeninėmis girnomis maketą. Tai – senelio palikimas. Dabartinis šeimininkas ne tik tai saugo, bet ir nupirko tris sunykusius pastatus, kuriuose įkūrė svečių namus, karčemą ir Palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejų.

Muziejui pradžią davė Zenono tėtis Kazimieras Karalkevičius, kuris domėjosi savo krašto istorija, rinko senovinius daiktus. Senelis Povilas Pipiras buvo nagingas stalius, iš jo ir Zenonas išmoko įvairių darbų.

Z. Karalkevičius 2005 m. nupirko kadaise ūkininkui Drakickui priklausiusią sodybą, sutvarkė molinį tvartą ir įrengė savo giminės muziejų. Daug senovinių eksponatų muziejaus kūrėjas atsivežė iš tėčio. Jis, neturėdamas sąlygų, įvairius daiktus, tarp kurių yra padarytų ir naudotų jo tėvo Povilo Pipiro, laikė mažoje patalpoje. Pačiam ypač patinka nebrangūs, bet žmogaus rankų šilumą ir išmintį saugantys rakandai.

„Viskas unikalu, kas daryta paprasto žmogaus, juk įdėta šiluma ir rankų darbas, o ne štampuota. Kad ir, pavyzdžiui, koks nors sviestui mušti indas. Jis padarytas su meile, stengtasi, kiek galėta“, – senųjų daiktų aurą apibūdina skiemoniškis.

Vienas iš įdomesnių eksponatų – tai didžiulis medinis grėbiamosios ratas. Grėbiamoji tarnavo Zenono proseneliui. Muziejaus šeimininkas sako, kad ji buvusi medinė, geležinė buvo tik ašis ir grėbiamieji pirštai. Kad ir kaip keista, jau tuo laiku grėbiamoji buvusi automatinė. Pasak pašnekovo, tikėtina, kad tokios nėra jokiame muziejuje.

Giminės muziejaus pradžią davė Z. Karalkevičiaus tėvo rinkti daiktai

Labai įdomi autentiška Z. Karalkevičiaus senelio brikelė, su kuria iki 1979 m. šeimos nariai važinėjo į bažnyčią. O štai muziejuje stovinčio fuktelio (javų valomosios) visą medinę dalį sukonstravo pats senelis. Muziejuje galima pamatyti ir jo naudotas medines tekinimo stakles, įvairius įrankius.

Kai Povilui Pipirui buvo 12 metų, 1912 m. jis itin kruopščiai padarė veikiančio malūno maketą, jo viduje paslėpė netgi mažas akmenines girnas. Šis malūno maketas kadaise Panevėžyje vykusioje ūkininkų pasiekimų parodoje pelnė pagrindinį prizą ir seneliui, kaip labai gabiam vaikui, pasiūlyta važiuoti mokytis į Lenkiją, bet tėvai neišleido, nes „kas dirbs prie ūkio“.

Muziejuje saugomos senosios Skiemonių pastatų iškabos ir unikalusis senelio padarytas malūno maketas

Šis unikalus maketas taip pat saugomas šiame muziejuje ir liudija šeimos darbštumą ir gabumus. „Mes augdami iš mažens jau daug ką mokėjome padaryti, o senelis ypač turėjo polinkį, geras stalius buvo. Tėčiui ta sritis buvo tolima, aš ką išmokau, tai iš senelio“, – dalijasi Zenonas.

Paklaustas, kas paskatino puoselėti ne tik savo giminės, bet ir kurti arkivyskupui skirtą ekspoziciją, restauruoti senus Skiemonių pastatus, Z. Karalkevičius atviras, kad svarbu išlaikyti atmintį, prisiminti garbingus ir daug Lietuvai nusipelniusius žmones, gražinti savo miestelį. Štai, arkivyskupas, palaimintasis, kankinys Teofilius Matulionis yra gimęs netoli Skiemonių, Kudoriškio kaime, Alantos valsčiuje (dabar – Anykščių r.). Todėl tai svarbu įamžinti.

„Mes visi po kažkokį trupiniuką ir sunešam į istoriją“, – sako Z. Karalkevičius.

Visi buities rakandai, senelio naudoti staliaus įrankiai, kiti unikalūs daiktai šiuo metu saugomi erdviame Z. Karalkevičiaus sutvarkytame pastate

Šaulių namų idėja siekiama taip pat įprasminti istoriją. Giminėje ir senelis, ir senelio broliai tarnavo Lietuvos armijoje, muziejuje lankytojai gali apžiūrėti unikalų Lietuvos kariuomenės balną. Zenonas yra išlaikęs ir Nepriklausomybės 10-mečio medalį 1928 m. ir A. Smetonos pasirašytą raštą, duotą senelio broliui.

Tiesa, dabar Šaulių namai, kurie kažkada buvo ir Kultūros namai, šiuo metu gražiai sutvarkyti ir veikia kaip kavinė.

Prie istorinių Skiemonių valsčiaus (dabar Palaimintojo Teofilio Matulionio muziejus) ir Šaulių namų pastatų ant dekoratyvinių kolonų įrengtos atminimo lentos su Nepriklausomybės kovų 1919–1920 m. savanorių iš Skiemonių valsčiaus pavardėmis.

Teofiliui Matulioniui skirtame pastate daugybė jo gyvenimą liudijančių nuotraukų ir dokumentų

Z. Karalkevičius dalijasi, kad į muziejų žmonės užsuka dažnai, anot jo, pradeda atrasti Lietuvą. Daugiausia vasarą, kai prasideda moksleivių atostogos, tai atvažiuoja ir vaikų su tėvais, ir moksleivių klasės. Vietiniai taip pat lankosi.

Traukia ir muziejaus šeimininko surinktos visų Skiemonyse buvosios vidurinės mokyklos laidų (nuo 1952 iki 2010 m., kai uždaryta vidurinė mokykla) nuotraukos ir dokumentai. Būta metų, kai mokykloje mokėsi 300 vaikų. Šiai kaimo vietovei tai buvo didelis skaičius. 

Labai įdomi pačios mokyklos istorija. Pasirodo, vietoje XVIII a. statytos sinagogos atvežtas ir pastatytas Smaltiškio dvare stovėjęs Vlado ir Eleonoros Čečergių pastatas, kuriame kelis dešimtmečius ir veikė vidurinė mokykla (vėliau ji perkelta kitur). Z. Karalkevičius pastatą restauravo ir įkūrė svečių namus. Viename iš kambarių įrengtas medžioklės muziejukas, kuriame saugomi giminės ir paties Zenono medžioklės trofėjai.

Naujai atgimęs Čečergių dvaro pastatas, kuriame buvo mokykla, dabar – svečių namai

Muziejaus šeimininkas tiki, kad unikali buities rakandų ekspozicija ir įvairių laikų, tam tikri dokumentai, raštai, kiti ženklai ir daiktai gali daug ką taip pat liudyti, atverti mūsų šaknis. O senuosius pastatus galima pritaikyti ir šiuolaikinėms reikmėms.