Kopenhaga. Nuo 1980-ųjų ekstremalios oro sąlygos Europoje atnešė daugiau kaip 560 mlrd. Eur ekonominių nuostolių, situacija blogės ir ūkininkams pasekmės bus itin skaudžios, praneša Europos aplinkos agentūra (EAA).

„Kad išvengtume tolesnių nuostolių, turime skubiai pereiti nuo reagavimo į ekstremalius orų reiškinius, prie aktyvaus pasirengimo jiems“, – naujienų agentūrai AFP sakė EAA ekspertė Aleksandra Kazmierczak.

Klimato modeliavimas prognozuoja ilgesnes, intensyvesnes ir dažnesnes karščio bangas.

EAA teigimu, dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos 2022 m., kai miškų gaisrai nusiaubė dvigubai didesnę teritoriją nei pastaraisiais metais, sausros rizika padidėjo 5–6 kartus.

Ekonominiai nuostoliai gali išaugti nuo dabartinių 9 mlrd. Eur per metus iki 25 mlrd. Eur šimtmečio pabaigoje, jei klimatas atšils 1,5 °C.

Remiantis moksliniais scenarijais, ši suma gali išaugti iki 31 mlrd. Eur, jei klimatas atšils 2 °C, ir 45 mlrd. Eur, jei atšils 3 °C.

EAA įspėja, kad pasekmės žemės ūkiui gali būti pražūtingos. „Ūkininkai gali sumažinti neigiamą kylančios temperatūros ir sausrų poveikį pritaikydami pasėlių veisles, keisdami sėjos datas ir drėkinimo būdus“, – teigiama ataskaitoje.

Prognozuojama, kad be pokyčių ateityje derlius ir ūkių pajamos mažės.

Be to, ataskaitoje teigiama, kad 1980–2021 m. dėl potvynių, audrų, karščio ir šalčio bangų, miškų gaisrų, nuošliaužų žuvo beveik 195 tūkst. žmonių.