Vilnius. Valstybinės žemės nuomininkų skolos auga, daugėja ir skolininkų, sako Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) laikinasis vadovas Saulius Mocevičius. 

„Vienas didžiausių nuomos mokesčio nesurinkėjų yra Vilniaus miesto savivaldybė, todėl daryčiau prielaidą, kad už kitos paskirties žemės nuomą yra daugiausia nesurenkama nuomos mokesčio, nes kitos paskirties žemės vertė gerokai didesnė nei dirbamos žemės, o nuomos mokestis ir skaičiuojamas nuo sklypo vertės“, – Seimo Audito komitetui svarstant dėl valstybinės žemės nuomos ir pardavimo problemų sakė S. Mocevičius.   

Pasak jo, šių metų sausį 8,4 tūkst. valstybinės žemės nuomininkų skola savivaldybėms siekė 1,786 mln. eurų. Pernai tuo pačiu metu skolininkų buvo 7,7 tūkst., jų skola siekė 1,436 mln. eurų. 

„Kadangi NŽT neadministruoja nuomos mokesčio surinkimo ir jo išieškojimo, tiksliai negalime pasakyti, kiek skola siekia už dirbamos žemės ar kitos paskirties žemės nuomą“, – teigė S. Mocevičius.  

Jo teigimu, dalis išnuomotų sklypų užstatyti pastatais, todėl greičiausiai „ten daugiau laisvės išieškoti“ skolą.

Dabar sudaryta daugiau kaip 125,3 tūkst. valstybinės žemės nuomos sutarčių, jomis nuomojama apie 219 tūkst. hektarų. 

2020 m. parduoti 1,55 tūkst. ha sklypų už 28,5 mln. eurų, pernai – 2,6 tūkst. ha už 37,4 mln. eurų. Per tris šių metų mėnesius nauji šeimininkai įsigijo 562,7 ha už 16,7 mln. eurų.    

Lietuvoje dabar yra 6,53 mln. hektarai žemės: du trečdaliai (4,3 mln. ha) yra privati, vienas trečdalis (2,15 mln. ha) – valstybinė žemė. 

Nekilnojamojo turto registre yra 1,47 mln. ha valstybinės žemės, iš kurios NŽT patikėjimo teise valdo 319 tūkst. hektarų. Dar 0,68 mln. ha yra NTR neįregistruota žemė.