Psichologinis ir informacinis nuovargis gali paskatinti skaityti, juk radę ir pradėję skaityti jaudinančią, įdomią knygą galima trumpam užmiršti realų pasaulį. Moksliniai tyrimai rodo, kad skaitant tekstą (mažiausiai 6–8 minutes nuosekliai) normalizuojasi streso lygis organizme. Skaitymas padeda labiau nei pasivaikščiojimas, tad jei patiriate didelį stresą, paskaitykite knygą.

Vaikų literatūros ir skaitymo specialistė, buvusi Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus pirmininkė, LRT knygų apžvalgininkė (laidoje „Labas rytas, Lietuva“) Inga Mitunevičiūtė sako, kad dabar gyvenama vaizdų kultūroje. Viena vertus, tai gerai: trumpai, greitai ir efektyviai vaizdu perteikiama daug informacijos. Pamatai vaizdelį – ir viskas aišku.

„Kita vertus, smegenys gauna gatavą informaciją, kurią apdirbti joms reikia ne tiek ir daug energijos, nes viskas padėta ant lėkštutės. Žinoma, žiūrėdamas gilius meninius filmus su daug prasmių turi dirbti protiškai, bet dažnai žiūrime lengvus dalykus, kad atsipalaiduotume. Taip gauname suvirškintą informaciją ir smegenys tam tikra prasme ilsisi.

Kai skaitai, turi viską įsivaizduoti pats, yra užuominų, pagrindas tam įsivaizdavimui, herojų aprašymai, bet kaip iš tikrųjų herojus atrodo, tai tavo paties reikalas. Kartais žiūri ekranizaciją ir nori sušukti: „Ne, įsivaizdavau kitaip“.

Skaitydamas esi aktyvus to veiksmo dalyvis. Kaip sakė Kęstutis Kasparavičius – skaitymas yra tam tikra kūryba. Esame to įsivaizduojamo pasaulio, kurį kuria autorius su dailininku, dalyviai. Mes ten irgi aktyviai veikiame. Tai tokia skaitymo jėga, kurios kuo toliau, tuo labiau trūksta“, – atvira I. Mitunevičiūtė.

Tyrinėdama vaikų skaitymo ypatumus, ji pastebi, kad vaikai patys nori įsivaizduoti, būti veikėjai. „Šiuolaikinė vadinamoji Z karta turi būti labai motyvuota, suprasti prasmę, kodėl jie daro tą ar aną, jiems tiesiog negali liepti daryti, jie turi suprasti ir kodėl. Jie iš tų, kurie nori patys būti veikėjai knygose. Galvoju, kad tai galima perkelti ir į suaugusiųjų gyvenimą: gal irgi pasiilgome būti veikėjais, ne tik atsakingais suaugusiaisiais realybėje“, – svarsto skaitymo specialistė.

Skaitymo funkcijos

Skaitymas veikia įvairiopai, tai lemia ir skaitančiojo amžius. Vaikams skaitymas turi edukacinę, kognityvinę (pažintinę), emocinę, terapinę funkcijas, vystosi jų žodynas, gramatikos pajautimas. Labai svarbus psichologinis poveikis, kai galima tapatintis su veikėju, išgyventi patirtis, kurių galbūt ir skaitantysis turi, bet negalėjo įvardyti.

„Knygos padeda susitapatinti su veikėju ir atpažinti jausmus. Pavyzdžiui, veikėjas geba išspręsti situaciją, tai ir vaikas gali pagalvoti: „Jis gali, tai ir aš galiu“. Atpažinimas, savęs atradimas literatūroje – labai galinga jėga, kuri naudojama vis populiarėjančioje biblioterapijoje“, – aiškina I. Mitunevičiūtė.

Pabėgimo (eskapistinė) funkcija gali labiau patraukti paauglius, kurie nori pabėgti nuo visko. Tai tinka ir suaugusiesiems. Štai, „Hario Poterio“ manija paskatino jiems skirtus leidimus (knygas) su ne vaikiškais viršeliais.

„Skaitymas – labai geras užsiėmimas. Be jo skurstame. Išgyventi gal ir gali, bet tai tas pats, kas valgyti perlinę kruopų košę kiekvieną dieną – neskanu. Be skaitymo įgūdžio apskritai šiais laikais nelabai gali išgyventi, tarkime, kad ir kažkokios techninės informacijos nesupratęs. Vis dėlto skaitymas yra ne tik susipažinimas su lentelėmis, receptais, banko sąskaitomis“, – įsitikinusi pašnekovė.

Skaitymo kultūra formuojama šeimoje

Lietuvoje atliekama labai mažai skaitymo tyrimų, tad neturime konkrečių skaičių. Neseniai atliktas ankstyvojo skaitymo tyrimas, bet jame kalbama apie mažylius iki 3 metų. I. Mitunevičiūtės teigimu, pats skaitymo pikas yra pradinėse klasėse, nes vaikai dar mokosi, jiems viskas dar nauja, skaitydami atranda daug dalykų, jų protai atviri. Dar suaugusieji yra autoritetas.

Didžiausios bėdos prasideda paauglystėje, tuomet atsiranda skaitymo duobių. Tai pagrįsta, nes keičiasi paauglio fiziologija, smegenys, kartu pomėgiai, supratimas. Tuo išgyvenimo laikotarpiu ieško savęs, labai svarbūs tampa draugai. Brendimo laikotarpiu paaugliai gali pamesti skaitymą.

„Kiek esu analizavusi užsienio skaitymo tyrimų, beveik visų išvada ta pati – skaitymo kultūra prasideda šeimoje. Vaikai mato skaitančius tėvus (svarbu ir tai, kokias knygas ar leidinius jie skaito), turi aplinkoje knygų. Sukuriama visa skaitymo atmosfera.

Deja, net ir skaitančioje šeimoje ne visi vaikai užauga su knygomis. Ne visi turi būti skaitytojai. Kiekvienas gyvenimą dėliojasi savaip ir kartais nieko negali padaryti. Lengviau išlipti iš skaitymo duobių tiems vaikams, kurių įpročiai iki tol jau buvo susiformavę. Net jei įkris į duobę ir tėvų (mokytojų) pastangos atrodys nevertingos, prireikus jam bus lengviau grįžti. Būna, kad skaitymą atranda studijuodami. Sugrįžimų būna įvairaus amžiaus žmonėms, kiekvienam skirtingai.

Suaugusiesiems vis atrodo, kad nėra laiko skaityti: daug pareigų, rūpesčių, buities. Prisimenu rašytojo ir pedagogo Danieli’o Pennac’o (Danielio Penako), parašiusio ir knygą apie skaitymą, žodžius – meilei irgi reikia laiko, tad, net ir jo neturėdami pakankamai, jai randame. Su knygomis taip pat – jei myli, randi laiko“, – poetiškai sako I. Mitunevičiūtė.

Ji įsitikinusi, kad skaitymas neprideda proto, gal net atvirkščiai – neprotingas žmogus, prisiskaitęs knygų, gali iškrėsti ką nors pavojingo, nes negebės apmąstyti to, kas parašyta knygose, priims viską tiesiai šviesiai. Protingas žmogus perskaitys kelias knygas ir palygins, kas parašyta vienur ir kitur, įtrauks kritinį mąstymą. Ir padarys savo išvadas.

„Mano galva, skaitantis žmogus, nesvarbu, ar jis labai protingas, ar vidutinis, gali suprasti, koks įvairus pasaulis: mano gyvenimas ribotas, niekada neišgyvensiu kaimyno, tetos iš už Atlanto gyvenimo, bet aš galiu prisiliesti prie tų gyvenimų įvairovės, patirties, skaitydama knygas. Knygos gali suteikti platesnį požiūrį – viskas neapsiriboja tik mano kiemu. Gali išgyventi milijonus kitų gyvenimų“, – apibendrina skaitymo specialistė.

Svarbu ir tai, kad tyrimai patvirtina, jog skaitant tekstą (mažiausiai 6–8 minutes nuosekliai) normalizuojasi streso lygis organizme. Skaitymas labiau padeda nei pasivaikščiojimas. Tad nuovargis gali motyvuoti suaugusiuosius.

Vaikams svarbu nuo pat mažumės formuoti teigiamą santykį su skaitymu. Jeigu tėvai vers, gali kilti atvirkštinis efektas – prievarta gali ilgam išmušti malonumą skaityti. Turi susiformuoti jungtis smegenyse: aš skaitau, nes jaučiuosi gerai, nes kažką iš to gaunu. Kiekvienas gali gauti vis ką nors kito. Yra skirtingų funkcijų ir skirtingi žmonės atranda sau tinkančias. Anot vaikų literatūros žinovės, tinkamesnis kelias – ne prievarta, o derybos.

„Kartais reikia vienos knygos, kuri patiktų, nušviestų ir suteiktų malonumą skaityti tiek vaikui, tiek suaugusiajam“, – pripažįsta Inga Mitunevičiūtė.