Vilnius. Dalis valdančiųjų siūlo pripažinti netekusiu galios Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) įstatymą, o tai reiškia, kad būtų nutraukiamas šios organizacijos finansavimas iš biudžeto.  

Tokį projektą savo parašais parėmė visi valdančiosios „Nemuno aušros“ frakcijos nariai, taip pat Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, demokratas Kęstutis Mažeika bei „valstietis“ Valius Ąžuolas.

Kaip BNS sakė „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ir Karimo reikalų komiteto pirmininkas K. Mažeika, panaikinus įstatymą, iš biudžeto nebebūtų numatomas ŽŪR finansavimas, kuris kasmet siekia po maždaug trečdalį milijono.  

„Vyriausybė davė uždavinį kiekvienai ministerijai taupyti. Po 5 proc. O ŽŪR sektoriui nebereikalingi“, – BNS tvirtino R. Žemaitaitis.  

„Dingo poreikis tokių rūmų, kurie buvo reikalingi atkūrus nepriklausomybę. Susikūrė daug alternatyvių asociacijų. Kiekviena šaka kuria atskiras, turi patys savo finansavimą, bet iš valstybės negauna finansavimo. Iškreiptas vaizdas, nes rūmai gauna. Vieni gauna, kiti – ne. Reikia arba visiems duoti, arba niekam“, – aiškino parlamentaras.  

K. Mažeika sako, kad ŽŪR yra sudarytos išskirtinės sąlygos: „Matome, kad rūmai yra viena iš atstovaujančių žemdirbius asociacijų ir neturėtų turėti išskirtinio statuso ir dar atskiro įstatymo“. 

Jis įsitikinęs, kad kiekviena ūkininkus vienijanti organizacija gali ir turi išsilaikyti pati, be valstybės finansavimo.    

Pasak jo, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas žada, kad nuo kitų metų teikdami deklaracijas ūkininkai galės skirti lėšų juos atstovaujančioms organizacijoms. 

Rūmų Arūnas Svitojus BNS teigė, kad tokiu siūlymu dėl įstatymo atšaukimo norima sunaikinti dalį žemės ūkio istorijos. Jo teigimu, paralyžiavus ŽŪR veiklą, susilpnės Lietuvos atstovavimas tarptautiniuose renginiuose. Tiesa, jis taip pat teigia, kad ŽŪR iš biudžeto finansavimo negauna ir išsilaiko patys. 

Valstybės kontrolė anksčiau buvo pripažinusi, kad ŽŪR veikla finansuojama pagal istoriškai susiklosčiusią tradiciją, o rūmų veiklą reglamentuojančiame įstatyme, kuris nekeistas nuo jo priėmimo 1997 metais, nenurodomos konkrečios funkcijos, už kurių vykdymą skiriamos valstybės biudžeto lėšos.

Tuo metu atlikusi 2017 metų finansinių metų valstybinį auditą, Valstybės kontrolė išreiškė abejonių, ar 364 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, skirtų ŽŪR vykdomai priemonei „Žemdirbių savivaldos stiprinimas“, buvo panaudota tikslingai ir sukūrė apčiuopiamą naudą.