Kaunas. Vasara ateina sunkiai, tačiau darbai nelaukia, ligos ir kenkėjai nesitraukia. Naujausiame „Mano ūkio“ žurnale rasite įžvalgų, kaip užtikrinti klimatui palankų žemės ūkį ir gauti investicijų, su kokiais sunkumais susiduria mažieji, didieji, šeimos pienininkystės ūkiai.
Taip pat pristatomos naujos, griežtą atranką praėjusios lietuviškų veislių avižos, iš naujo atrandamos sojos. Pasėliuose nebaigta kova su piktžolėmis, ko imtis birželį? Galime neišvengti ir karščio, tad kaip apsaugoti karves nuo karščio streso? Žinoma, numeryje naujausių žinių ras ir besidomintieji technikos naujovėmis. Naudingo laiko su žurnalu!
Vidutinis mūsų šalies pieno ūkis 2015–2019 m. už 1 kg pieno vidutiniškai gavo 28,10 ct, o pagaminti 1 kg pieno kainavo 32 centus. Be ES subsidijų, pieno gamintojai būtų patyrę 3,90 ct/kg deficitą. Straipsnyje „Oficialu: gaminti pieną Lietuvoje nuostolinga“ išsamiai apžvelgiamos ir pateikiamos lentelėse ūkių realios pajamos iš pieno sektoriaus 2010–2018 m. Taip pat galite rasti lyginimų su Prancūzijos ir Airijos pieno ūkiais. Publikacija parengta remiantis naujausia BAL (ES Kaimo sociologijos ir žemės ūkio biuro) ataskaita „Kiek kainuoja pieno gamyba?“
***
Birželį vyksta intensyvūs visų rūšių augalų pasėlių priežiūros darbai, prasideda šienapjūtė. Mėnesio pradžioje didesnis dėmesys skiriamas žieminių javų ir rapsų pasėlių priežiūrai. Šiemet dėl vėlesnės pavasario pradžios ir toliau besitęsiančių vėsesnių orų vėluoja ir augalų augimo bei vystymosi tempai. Straipsnio autoriai Albinas Šiuliauskas ir Danguolė Šiuliauskienė atidžiai su moksliškai grįstomis rekomendacijomis aptaria žieminių kviečių, vasarinių javų, žieminių ir vasarinių rapsų, kukurūzų grūdams ir silosui, kitų pasėlių vystymosi fazes ir būtinuosius technologinius priežiūros darbus.
***
Dirvožemių rūgštėjimas – viena pagrindinių dirvosaugos ir aplinkosaugos problemų. Visų formų (dulkių, granuliuotų ir trupintų) kalkinių medžiagų poveikį dirvožemiui aprašo Regina Repšienė, Ieva Mockevičienė, Danutė Karčauskienė. Anot mokslininkių, nuo dirvožemio pH rodiklio dydžio tiesiogiai priklauso maisto medžiagų kiekis ir jų prieinamumas augalams, organinės medžiagos ardymas ir anglies sekvestracija, mikroorganizmų veikla, dirvožemių fizinės savybės ir galiausiai augalų augimas bei produktyvumas. Labai svarbu, kad dirvožemyje būtų kuo daugiau organinės anglies. Atlikus tyrimus nustatyta, kad labiausiai organinės anglies sumažėja (0,18 proc. vnt.) dirvožemyje įterpus oksidinių dulkios formos kalkinių medžiagų.
***
Prieš patekdama į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, potenciali veislė turi pasirodyti tarp geriausių visą tyrimų laiką, o tai yra apie 10, o kartais ir daugiau metų. Nors vienus metus „suklupusi“, ji tuoj pat pašalinama iš galimų kandidatų, rašo Vida Danytė, dr. Andrii Gorash. Jie skaitytojams pateikia 2021 m. Nacionaliniame augalų veislių sąraše įrašytas lietuviškas 2 sėjamųjų (Viva DS ir Frekula DS) ir 1 plikųjų avižų (Milija DS) veisles. Pastaroji valstybiniuose tyrimuose 2019–2020 m. visais parametrais, išskyrus baltymingumą, lenkė standartinę veislę Mina DS.
***
Pašaknio ligos ,verticiliozė, braškių vytulys ir uogų odiškasis puvinys – tai vis braškių ligos, o kur dar žemuoginės ar paprastosios voratinklinės erkės, avietiniai žiedgraužiai, tripsai. Palengvinti braškių augintojų kasdienybę imasi Alma Valiuškaitė. Autorė perspėja, kad būtina gebėti atpažinti, kokia liga ar kenkėjas įsimetė į uogyną, nes žaladarių kenkimo požymiai dažnai būna panašūs. Straipsnyje koncentruotai lentelėse galima rasti kenkėjų žalingumo ribas ir kokiais metodais kovoti su žaladariais.
***
Pastebėta, kad šiltuoju metų laikotarpiu aukšta aplinkos temperatūra tvartuose neigiamai veikia gyvūnų gerovę, sveikatingumą, pieno produkciją. Norint sumažinti karščio stresą, vienas iš pagrindinių sprendimo būdų – aplinkos vėsinimas ir vėdinimas. Tvartuose rekomenduojama įrengti aktyvią oro ventiliacijos sistemą, vandens purkštukus, kurie būtų įjungiami kas 15 minučių po 2 min. Ūkio gyvūnai turi nuolat gauti kokybiško vandens, jei įmanoma – vėsaus. Daugiau patarimų ir kaip veikia galvijus karščio stresas, skaitykite Eduardo Danylos, Karinos Džermeikaitės, Ramūno Antanaičio straipsnyje.
***
Vokietijoje atlikti kelių traktorių su vikšrine ar pusiau vikšrine važiuoklėmis testai. Testuoti Claas Axion 960TT, Fendt 943 Vario MT ir John Deere 8 RT 410 traktoriai. Vikšrinę važiuoklę turėjo Fendt ir John Deere traktoriai, o Claas sukomplektuotas su tradiciniu priekiniu tiltu su varančiaisiais ir vairuojamaisiais ratais, o vietoje galinių ratų sumontuotos vikšrinės pavaros. Testų rezultatus apžvelgia Kastytis Laurinaitis. Jis žvilgsnį kreipia į vikšrus, hidraulinę sistemą, kabiną ir valdymą, važiavimą ir darbą.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
G. Nausėda: „Nemuno aušrai“ užsidegs raudonos lemputės
2024-11-26 -
Visų Šventųjų ir Vėlinių iškilmės: prisimename išėjusiuosius
2024-10-31 -
Žinomas verslininkas A. Alešiūnas nuteistas už sukčiavimą
2024-10-22
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)