Vilnius/Kaunas, balandžio 12 d. Kaimo bendrovių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą, siūlydama svarstyti galimybę kaimo mokykloms turėti ir vieną vienuoliktąją klasę. Pagal mokyklų tinklo kūrimo taisyklių specialiuosius kriterijus, mokykloje būtina turėti ne mažiau kaip dvi vienuoliktas klases.

Kaimo reikalų komitetas kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM), prašydamas atsižvelgti į kaimo bendruomenių nuomonę ir, kad nebūtų masiškai uždaromos kaimo mokyklos, pasiūlė koreguoti kai kuriuos Vyriausybės nutarimus. Tačiau ŠMM nesutinka.

Šios ministerijos atstovai Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjo, kad kaimo vidurinių mokyklų dešimtokus bet kokia kaina siekiama išlaikyti vienuoliktose klasėse, neišleisti jų į profesines mokyklas, gimnazijas, kad būtų išsaugotos klasės ir nesumažėtų mokytojų darbo krūvis. Bet, akcentavo jie, jeigu tokia politika bus vykdoma ir toliau, užauginsime socialiai remtinų vaikų kartą, nes jie neturės profesijos - didžioji jų dalis po to nesimoko, papildo darbo biržą, kita dalis išvyksta į užsienį. Išnagrinėjus 112 kaimo vidurinių mokyklų 2010-2011 mokslo metų dešimtokų ir dvyliktokų tolesnio mokymosi kelią, jų pasirinkimas nenudžiugino: po 10 klasės į profesines mokyklas mokytis išvyko tik apie 100 (4 proc.) iš 2 462 mokinių, o po 12 klasės toliau nesimoko beveik penktadalis (17 proc.) abiturientų. Per 400 abiturientų papildė darbo biržą arba išvyko į užsienį.

Be to, pažymi ŠMM, apsispręsti dėl atskirų kaimo vidurinių mokyklų savivaldybės galės ir 2014 metais, kai matys kokios yra mokinių kaitos tendencijos.

Niekas neabejoja, kad mokinių kaime ir toliau mažės. Todėl ŠMM labiau linkusi išsaugoti mokyklas mažiesiems, o ne baigiamųjų klasių mokiniams. Yra mokyklų, kurios sugebėjo pritraukti finansavimą ir turi stiprią materialinę bazę, bet netgi jos nesurenka vaikų. Tokias mokyklas ŠMM linkusi saugoti, pirkti geltonus autobusiukus ir į jas vežioti vaikus iš aplinkinių kaimų.

Kaimo bendrovių sąjungos pirmininkė G. Burokienė nusivylė valdininkų požiūriu. „Labai neigiamai vertinu Švietimo ir mokslo ministerijos atsakymą. Geltonieji autobusiukai neišspręs problemos. Bet žmonių interesai valdininkams nerūpi. Ir neįsivaizduoju, kaip išsaugoti kaimą, jeigu svarbiausias jo švyturys - mokykla - yra naikinama. Jaunos šeimos tikrai nesikels į kaimą gyventi, jeigu jų vaikai neturės kur mokytis, jau nekalbant apie veiklą po pamokų, įvairius būrelius", - sako G. Burokienė.

Ji atmetė ŠMM argumentą dėl mokymo kokybės kaimo mokyklose, teigdama, kad kas nori, tas mokosi, o kas nenori, nesimoko ir mieste. „Viskas suvedama į pinigus, o vaikų ir visų kaimo žmonių interesai, pasirodo, nėra svarbus argumentas", - apgailestavo Kaimo bendrovių sąjungos pirmininkė.

Pasak jos, daugelyje kaimo mokyklų mokosi 200-300 vaikų, tai būtų visiškai normalus mokinių skaičius, tačiau jose dažniausiai trūksta antros vienuoliktosios klasės. O tai, pagal galiojančius specialiuosius kriterijus, sąlyga mokyklai uždaryti. Tokiu būdu, nuogąstauja  G. Burokienė, gali būti uždaryta 60 proc. kaimo mokyklų.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) šių metų pradžioje parengė mokslo studiją „Lietuvos kaimo raidos tendencijos". Šioje studijoje, be kita ko, teigiama, kad 2010-2011 mokslo metais kaime veikė 16 pradinių, 139 vidurinės ir 374 pagrindinės mokyklos. Per dešimtmetį (2000-2010 m.) jų skaičius sumažėjo atitinkamai 710, 107 ir 159 mokyklomis.

Jų pastaruoju metu mažėjo tik dėl to, kad buvo uždaromos kaimo mokyklos. Mokinių skaičius kaime mažėjo vidutiniškai po 9-10 tūkst. kasmet. Kaime mokinių mažėja 2 kartus sparčiau negu mieste.

MŪ inf.