Vilnius. Jokioje duomenų bazėje nėra informacijos apie tai, kiek Lietuvoje bankrutavo ūkininkų. Gali būti, kad pirmąja pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą bankrutavusia ūkininke tapo moteris, kuri bankroto procedūrą atliko užsienyje. Jos negrąžintos ES paramos dalį padengs Žemės ūkio ministerija.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pasirašė įsakymą, pagal kurį buvusios paramos gavėjos Ritos M. negrąžintų Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų skola, 136 tūkst. eurų, bus padengiama iš Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimo programos lėšų, numatytų priemonei „Nenumatytos įmokos į Europos Sąjungos biudžetą".

Procesas vyko Jungtinėje Karalystėje

Tai tik dalis buvusios ūkininkės įsiskolinimų. Panevėžio apygardos teismas Turto banko naudai 2013 metais iš Ritos M. priteisė 214 306 Eur (739 957 Lt) skolą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. 

Turto bankui tapo žinoma, kad Jungtinės Karalystės Karališkajame Teisingumo teisme 2015 m. buvo pradėta Ritos M. asmeninio bankroto byla, o 2016 metų gruodį byla buvo baigta.

Iškėlus bankroto bylą buvusi ūkininkė neturėjo realizuotino turto, o jos gaunamos pajamos neužtikrino minimalaus jos pragyvenimo išlaidų lygio, todėl bankroto proceso metu nė vieno Ritos M. kreditoriaus kreditoriniai reikalavimai nebuvo tenkinti.

Todėl Turto bankas prašė pritarti Ritos M. 253 596 Eur (186 321 Eur skolos, 27 985 Eur delspinigių ir 39 290 Eur palūkanų) skolos nurašymui. Žemės ūkio ministras pasirašė įsakymą tik dėl Ritos M. Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų skolos dengimo.

Apie jos bylą daugiau duomenų nepavyko gauti, nes Jungtinėje Karalystėje nuo 2004 m. duomenys apie bankrutavusius asmenis viešai skelbiami tik 3 mėnesius po bankroto.

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenų bazėje nurodoma, kad buvusi ūkininkė pagal 2004-2006 metų BPD priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" ūkio gamybos bazei įkurti gavo 86 tūkst. litų, pagal priemonę „Miškų ūkis" miškininkystės bazės modernizavimui  ir plėtrai  maksimali paramos suma buvo 643 tūkst. litų, pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas"  parama siekė  261 tūkst. litų.

Buvusiam politikui nepavyko įtikinti teismo

Žemės ūkio ministerija negalėjo patvirtinti, kad tai pirmasis atvejis, kai bankrutavo ūkininkas.  Žemės ūkio rūmų duomenimis, nė vienas ūkininkas iki šiol nebuvo bankrutavęs pagal Fizinio asmens bankroto įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2013 metų, tvarką. Ūkininkai dažniau ūkį išparduoda ir jį likviduoja.

Tačiau yra buvę ūkininkų bandymų bankrutuoti. To siekė ir buvęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas  Jonas Ramonas, bet jo bankroto procedūra 2015 m. gruodį buvo nutraukta. 2014 metais buvęs parlamentaras teigė, kad jo skolos sudaro beveik 1 mln. litų.

Politikas tikino,  kad nebeturi pajamų ir negali bankui grąžinti daugiau kaip  860 tūkst. litų.  Tačiau Vilniaus apylinkės teismas prieš dvejus metus bankroto bylą nutraukė.  Dar 2011 m. deklaracijoje privalomas deklaruoti Ramonų šeimos turtas buvo vertas 4 mln. litų. 2013 metais J. Ramonas sutuoktinei padovanojo butą sostinėje, kuris tuomet buvo įvertintas 168 tūkst. litų.

Bankrutavusių asmenų daugės

Lietuvoje fizinio asmens bankrotą ir jo bylą iškelti leidžiama tik nemokiam asmeniui. Tai reiškia, kad tai leistina tik tuomet, jeigu skoliniai įsipareigojimai viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (9500 eurų) ir jo skolos mokėjimo terminas jau praėjęs.

Su išankstiniu pasirengimu bankrotui, bylos svarstymu teisme ir mokumo atkūrimo plano rengimu visas bankrutavimo procesas gali trukti iki 4 metų.

Iš viso Lietuvoje yra bankrutavę 103 fiziniai asmenys, vykdomos procedūros dėl 1554 asmenų bankroto, o 142 procedūros nutrauktos.

Nuo 1996 metų jau yra bankrutavę daugiau kaip 240 žemės ūkio bendrovių ir kooperatyvų.  

MŪ inf., shutterstock nuotr.