Vilnius. Konstitucinis Teismas (KT) grąžino grupės Seimo narių prašymą įvertinti, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl ūkinės veiklos ribojimo. Prašymą iniciatoriai galės teikti dar kartą.

Parlamentarų kreipimasis atmestas, nes neatitiko reikalavimų, o jo autoriai tinkamai nepagrindė savo teiginio, kad rengiant draudimą numatančias pataisas buvo pažeista įstatymų leidybos procedūra, ketvirtadienį pranešė KT.

Seimo nariai kreipimesi teigė, kad rengiant kailinių žvėrelių fermas uždraudusias Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas nebuvo tinkamai pagrįstas draudimo poveikis ir atitiktis Konstitucijai. 

Pasak KT, parlamentarai teisiškai nepagrindė, kodėl įstatyme turėjo būti atliktas būtent jų nurodytos apimties ir pobūdžio teisinio reguliavimo poveikio vertinimas bei kodėl netiko tas, kuris atliktas rengiant pataisas.

„Šiame kontekste pareiškėja rėmėsi bendro pobūdžio teiginiais ir prielaidomis dėl atlikto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo neproporcingumo jo pasekmėms ir nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad, atlikus įstatymų projekto rengėjo pasirinkto pobūdžio ir apimties numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, šiuo atveju buvo pažeista įstatymų leidybos procedūra“, – teigiama KT pranešime.

Seimo narių teigimu, draudimas neatitinka Konstitucijos 46 straipsnio nuostatos, kad ūkinė veikla gali būti ribojama tautos gerovei užtikrinti. Jie taip pat teigė, jog už fermų paėmimą žvėrelių augintojams nebus teisingai atlyginta, nes numatyta kompensacija nėra lygiavertė paimamo verslo rinkos vertei.

Pagal įstatymą kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje nebeliks nuo 2027 metų. Naikinamų ūkių savininkams bus išmokėtos kompensacijos, tačiau verslininkai skundėsi, kad išmokos – per mažos ir nepadengia patiriamų nuostolių.