Vilnius. Ekologiškas ar ekologinis? Šviežias ar šviežus maistas? Energinis ar energetinis gėrimas? Bulvės supuvo dėl lietaus ar nuo lietaus? Ar tiesa, kad pavadinimą „lašišos kepsnys“ reikia keisti į „lašišienos kepsnys“?

Atsakymus į šiuos ir daugybę kitų klausimų galima rasti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės Konsultacijų banke.

Ekologiškas ar ekologinis?

Ar gali būti „ekologiškos daržovės“? Taip, daržoves galima vadinti ekologiškomis daržovėmis, ekologiškai švariomis daržovėmis. Primintina, kad metodas – tik ekologinis, o produktas – ekologiškas, ekologiškai švarus. Pasakymas ekologiškas ūkis vartojamas nusakant ūkio požymį, tam tikrą jo ypatybę. Tada, kai kalbama apie rūšinį ūkio pavadinimą, teiktinesnis pasakymas ekologinis ūkis.

Ar tinka sakyti „organiškas maistas“?

Lietuviškas angl. organic food atitikmuo – ekologiškas maistas. Ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai – produktai, pagaminti ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

„Šviežias“ ar „šviežus“? „Švieži“ ar „šviežūs“?

Bendrinėje kalboje vartojamas būdvardis šviežias, -ia, ne šviežus, -i. Taigi šviežia mėsa, šviežias sūris, šviežios bulvės, švieži agurkai ir pan.

Ar vartotinas žodis „pusfabrikatis“?

Pusfabrikatis – neteiktinas vartoti dėl hibridinės darybos. Vartotina pusgaminis, pvz.: mėsos pusgaminis (angl. prepared meats), gėrimo pusgaminis (angl. semi-manufactured drinks), midaus pusgaminis (angl. semi-fabricated mead) ir pan.

Ar taisyklingas pasakymas „kefyras praturtintas laktoze“?

Netaisyklingas, su veiksmažodžiu praturtinti įnagininkas nevartotinas. Šiuo atveju tinka papildytas kuo ar kaip kitaip, pvz.: kefyras papildytas laktoze; kefyras, turintis laktozės; kefyras su laktoze.  Sakinys Naujasis jogurtas praturtintas vitaminais ir kalciu taisytinas: Naujasis jogurtas papildytas vitaminais ir kalciu; Naujasis jogurtas, turintis vitaminų ir kalcio; Naujasis jogurtas su vitaminais ir kalciu. Pasakymas sviestas „Jūra“, praturtintas jodu taisytina: sviestas „Jūra“, papildytas jodu; sviestas „Jūra“, turintis jodo; sviestas „Jūra“ su jodu.

Kuris valgio pavadinimas teiktinesnis: „blynai“ ar „sklindžiai“?

Tiek blynas, tiek sklindis yra vartotini žodžiai. Kaip valgio pavadinimas sklindis galėtų pakeisti blyną, jų pagrindinės reikšmės labai panašios. Tam tikra blynų, arba sklindžių, rūšis – lietiniai. Jie daromi liejant skystą tešlą per visą keptuvę, vyniojami su mėsa, varške ar kitokiu įdaru.

Prieš tam tikrą laiką blynai buvo siūlomi keisti sklindžiais. Bet sklindžiai į plačiąją vartoseną neįėjo ir blynų neišstūmė. Kulinarai vartoja abu žodžius ir jais vadina skirtingus valgius. Vadinasi, nėra ko bijotis žodžio blynai.

„Dėl lietaus“ ar „nuo lietaus supuvo bulvės“?

Išorinei priežasčiai reikšti vartotini abu pasakymai, pirmenybė teikiama prielinksnio nuo konstrukcijai: Nuo sausros (dėl sausros) pasėliai sunyko. Nuo lietaus (dėl lietaus) bulvės supuvo.

Ar taisyklinga sakyti: „Vanduo turi apsemti bulves per 5 centimetrus“?

Taip, taisyklinga. Prielinksnio per konstrukcijomis gali būti nusakomas tam tikras matas (veiksmo ar ypatybės kiekis), pvz.: Pasitrauk per du žingsnius į šoną. Vaikas per sprindį paaugo. Daržinės durų apačia buvo pakilusi nuo žemės per gerą trečdalį metro. Jo viena koja buvo per gerą plaštaką trumpesnė. Dalis tokių konstrukcijų virtusios frazeologizmais, pvz.: Obuolių tau jau per akis. Nenusileidžia nė per aguonos grūdą.

Ar tiesa, kad pavadinimą „lašišos kepsnys“ reikia keisti į „lašišienos kepsnys“?

Ne, netiesa. Norint pavadinti mėsą taip, kad kartu būtų pasakyta, apie kurio gyvulio ar paukščio mėsą kalbama, vartojami specialūs vediniai, kurie literatūrinėje kalboje visada sudaromi su priesaga -iena, pvz., jautiena, kiauliena, paukštiena ir pan. Žuvies mėsa retai kada šitaip vadinama, pvz.: karpiena, žuviena. Plėsti panašių vedinių, pvz., lydekiena, lašišiena, tuniena ir pan., vartoseną nėra pagrindo, nes pagrindinę žuvies kūno dalį ir sudaro mėsa. Palyginkime: yra vedinys mediena, bet nevartojama ąžuoliena, beržiena, uosiena ir pan. Taigi lašišos kepsnys, žuvies kukuliai, troškintas karpis – taisyklingi pasakymai.

Ar tinkamai trumpinama: š/r (šalto rūkymo), k/r (karšto rūkymo) dešra?

Ne, taip žodžiai netrumpinami, taisytina ir kilmininko konstrukcija šalto, karšto rūkymo – šaltai, karštai rūkyta. Junginys šaltai rūkyta trumpinamas š. r., karštai rūkyta – k. r. (

Ar taisyklingas pasakymas „medus susivalgė“?

Taip, pasakymas medus susivalgė taisyklingas. Sangrąžinė forma vartojama, kai veiksmas vyksta tarsi savaime: Jau visa duona susivalgė. Batai visai susinešiojo, reikės naujų. Šitas megztinis gerai skalbiasi. Pupas kuldavo sušalusias, nes šiaip jos blogai aižosi. Kartais atrodo, kad ne aš ką nors darau ir mąstau, o viskas savaime matosi ir darosi. Tai išsispręs savaime.

„Energinis gėrimas“ ar „energetinis gėrimas“?

Gėrimas, maistas, papildai – energiniai, nes siejami su energija (plg.: akademija – akademiniai  (metai),chemija – cheminiai  (elementai), o kai darybos pamatas energetika – būdvardis energetinis, -ė (plg.: genetika – genetiniai (tyrimai), sintetika – sintetiniai (audiniai), kosmetika – kosmetikos (priemonės). 

Kalbama apie tam tikrą gėrimą, kuris suteikia ar bent turėtų suteikti energijos. Darant žodį logika čia paprasta: jeigu siejame su žodžiu energija – gauname energinis, jeigu su energetika – gauname energetinis. Akivaizdu, kad energetika aptariamu atveju niekuo dėta. Taigi taisyklingas pasakymas – energinis gėrimas.

Ar tinka vartoti „paukščių maistas“, „šunų maistas“?

Turime tradiciją konkrečiai įvardyti gyvulių, paukščių „maistą“: lesalas, ėdalas, gėralas, lakalas (skystas šuns ar katės ėdalas), taigi patartina vartoti junginius: paukščių lesalas;šunų, kačių ėdalas.

Pagal VLKK informaciją

MŪ inf.