Akademija (Kauno r.). Ateityje dėl robotizacijos vis didesnė dalis žmonių neteks darbo, tarp jų ir žemės ūkyje. Jei robotai pakeis žmones darbo vietose, išstums juos iš darbo rinkos, tai ar jie neturėtų mokėti mokesčių į valstybės biudžetą? Kaip šiuo atveju užtikrinti teisingumo ir sąžiningumo principus?

Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. Astrida Miceikienė neabejoja, kad su mokesčiais susiję pokyčiai yra neišvengiami, tad, tikėtina, jau ateinančios kadencijos mūsų Seimui gali tekti spęsti galvosūkį atsakant į klausimą, ar robotai turi mokėti mokesčius.

Dirbtinis intelektas ir robotų technika pastaraisiais metais sparčiai integruojami į pramonės įmones ir paslaugų sektorių. Ne išimtis ir žemės ūkis. Ateityje turėsime savavaldžius automobilius, bepilotes skraidykles, kurie gali pristatyti prekes į nurodytą vietą, robotus virėjus, asmeninius padėjėjus. Robotai jau dabar sparčiai imasi žmonių darbo vietų. Kai mąstančios mašinos taps pakankamai protingos atlikti visas intelekto reikalaujančias užduotis, dirbtinis intelektas taps visuotiniu dirbtiniu intelektu. Žmonėms nereikės atlikti didelės dalies fizinių darbų.

Jungtinių Amerikos Valstijų Oksfordo universiteto mokslininkai Karlas Benediktas Frejus (Carl Benedikt Frey) ir Mikaelis Osbornas (Michael Osborne), atlikę daugybę tyrimų, padarė išvadą, kad 47 proc. amerikiečių jau 2030 metais neteks darbo dėl robotizacijos. Jų skaičiavimais, 8 702 profesijos bus robotizuotos. Žemos kvalifikacijos darbuotojų poreikis sumažės iki minimumo. Padidės pajamų nelygybė.

Žemės ūkio darbų, kuriuose pirmiausia robotai pakeis darbuotojus, Top 10*

*Pagal mokslininko Alekso Oveno Hilo (Alex Owen Hill) 2017 m. sudarytą prognozę

Kyla klausimas, kas atsitiks, jei dėl naujausių technologijų milijonai žmonių praras savo darbą per trumpą laiką, nes daugumoje įmonių ar ūkių didelę dalį darbų atliks robotai. Kas mokės mokesčius į valstybių biudžetus, socialinio ir sveikatos draudimo įmokas?

Mokesčiai turi išlikti

Jei robotas užima asmens darbo vietą, ar tas robotas turės mokėti mokesčius? Tai klausimas, dėl kurio vis dažniau diskutuojama, ir daugelis mokslininkų teigia, kad toks robotų naudotojų mokamas mokestis galėtų padėti įveikti nelygybę ir sumažinti socialinį ir ekonominį spaudimą, kurį sukels perėjimas prie darbo robotizavimo. Tačiau ekspertai sutinka, kad nėra aiškaus atsakymo į šį klausimą.

Kompanijos „Microsoft" įkūrėjas, vieną iš pirmaujančių dirbtinių intelekto technologijų žaidėjų Bilas Geitsas (Bill Gates) mano, jog vyriausybės turėtų apmokestinti įmonių naudojimąsi robotais, kad bent laikinai sulėtintų robotų integraciją į darbo rinką ir finansuotų kitų rūšių užimtumą.

Viename interviu B. Geitsas teigė, kad roboto mokami mokesčiai galėtų finansuoti darbo vietas, kuriose reikia žmogaus patirties ir gebėjimų. Tai galėtų būti rūpinamasis pagyvenusiais žmonėmis arba darbas su vaikais mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Jis teigia, kad vyriausybės turi peržiūrėti savo strategijas jau dabar, kad sugebėtų laiku perorientuoti darbo rinką, padėtų žmonėms prisitaikyti prie naujų sąlygų. Bilo Geitso nuomone, negalima tiesiog atsisakyti pajamų mokesčio ar socialinio draudimo įmokų.

Teisingo sprendimo paieškos

Taigi, technologijos ir verslo idėjos, skirtos robotams keisti žmones įvairiose darbo vietose, ateina vienu metu, tad svarbu sugebėti valdyti šiuos procesus ir kartu performuoti valstybių mokesčių sistemas, kad robotizacija nesumažintų valstybių mokestinių pajamų. Kokie mokesčiai tai galėtų būti? Manyčiau, sprendimai yra du: vienas iš jų - vadinamieji robotų mokesčiai, kurie būtų mokami už roboto įrengimą įmonėje ir jo eksploatavimą, kitas - didinti dabar mokamų pelno, kapitalo ir turto mokesčių ribinius tarifus.

Jeigu būtų pasirinktas pirmasis variantas, yra daugybė būdų, kaip išnaudoti šį papildomą produktyvumą ir generuoti daugiau mokesčių. Mokesčiai galėtų priklausyti nuo roboto tipo, atliekamų darbų sudėtingumo ir kitų veiksnių.

Kai kurie mokslininkai siūlo dar vieną mokesčių pertvarkos idėją. Jeigu robotai nemokės mokesčių, tada tektų panaikinti gyventojų pajamų mokesčius ir socialinės apsaugos įmokas ir palikti tik pelno mokestį. Taip būtų išsaugotas teisingumo principas. Bet tuomet iš esmės turėtų būti pertvarkyta socialinės apsaugos sistema, pereinant nuo socialinio draudimo sistemos prie visuotinio bazinio gyventojų socialinio aprūpinimo valstybių lėšomis sistemos.

Idėja nėra visiškai teorinė: Europos Sąjungos įstatymų leidėjai 2017 m. apsvarstė siūlymą apmokestinti robotų savininkus, kad būtų galimybė mokėti už darbuotojų, kurie praranda darbą, perkvalifikavimą. Tačiau galiausiai įstatymų leidėjai siūlymą atmetė.

Pietų Korėja yra pirmoji pasaulio valstybė, kuri 2018 metais pradėjo pertvarkyti savo šalies mokesčių sistemą dėl robotizacijos poveikio. Ji sumažino mokesčių lengvatas investicijoms į verslo robotizaciją, kuri nukreipta darbo našumui didinti.

Tik laiko klausimas, kada visos valstybės turės pertvarkyti mokesčių sistemas tam, kad galėtų vykdyti savo funkcijas. Būsimiems pensininkams pensijas uždirbs robotai.

MŪ inf., shutterstock nuotr.