Kaunas. Pasauliui sprendžiant mikrobų atsparumo antibiotikams problemą, su tuo susijusios permainos laukia veterinarijos gydytojų ir gyvūnų laikytojų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos suvažiavime akcentavo, kad mikrobų atsparumo problemos mastas tik didėja. Pavyzdžiui, Campylobacter jejuni atsparumas trims ir daugiau medžiagų nuo 60 proc. padidėjo iki 87 procentų.

Lietuvoje antibiotikų pardavimo kiekiai pastaraisiais metais išlieka panašūs. Tikimasi, kad labiau kontroliuoti antimikrobinių vaistų naudojimą gyvulininkystės ūkiuose padės baigiama diegti Veterinarinių vaistų apskaitos informacijos sistema (VVAIS), vadinamasis elektroninis receptas.

Labai svarbus el. recepto aspektas, kad veterinarijos gydytojas privalės rinkti duomenis ūkio lygmeniu, kiek antimikrobinių vaistų jame buvo panaudota konkrečiame paukščių, kiaulių, galvijų ūkyje. Netrukus Lietuvoje prasidės jo pristatymas, o kitais metais sistema jau pradės veikti. Jos veikimo principas, V. Paulausko teigimu, nesudėtingas.

Pasak VMVT direktoriaus pavaduotojo, labai svarbus dokumentas privačiai veterinarijai yra naujasis Europos veterinarinių vaistų reglamentas, kuriame yra atskiras Veterinarinių vaistų įstatymas. Europinio reglamento preambulėje sakoma, kad veterinarijos gydytojas atlieka pagrindinį vaidmenį ir vaistus nuo mikrobų skiria remdamasis žiniomis apie jų atsparumą ir epidemiologiją. Taip pat pagal Reglamentą veterinarijos gydytojas turės pagrįsti, kodėl jis skiria vieną ar kitą antimikrobinį vaistą, jis negalės viršyti gydymui skirto numatyto vaistų kiekio.  

„Lietuvoje galiojantis Farmacijos įstatymas reglamentuoja ir žmonių, ir veterinarinę farmaciją. Tačiau Europinio reglamento pagrindu prasidėjo diskusijos – planuojama atskirti žmonių ir veterinarinę farmaciją ir sukurti Veterinarinės farmacijos įstatymą, kuris reglamentuos veterinarinių vaistų naudojimą Lietuvoje. Kol kas vyksta tik patys pirmieji, pasirengimo žingsniai“, – naujienomis dalijosi V. Paulauskas, kvietęs naujo įstatymo kūrime aktyviai dalyvauti ir Lietuvos veterinarijos gydytojų asociaciją.

Aktualios išlieka AKM ir gyvūnų gerovės problemos

Privatiems veterinarijos gydytojams buvo priminta ir afrikinio kiaulių maro (AKM) problema. Nepaliesto šios ligos regiono Lietuvoje jau beveik nėra. Vis dėlto VMVT direktorius Darius Remeika situaciją vadina valdoma, nors norėtųsi, kad židinių kiaulių ūkiuose, kurių šiemet užfiksuota 19, būtų dar mažiau.

„Tik nuo mūsų bendrų pastangų priklausys, ar kiaulininkystės sektorius išliks, o tuo pačiu – ir jūsų darbo vietos“, – pabrėžė veterinarams D. Remeika. Jis ragino ir toliau juos užsiimti švietėjiška veikla, aiškinant augintojams biosaugos būtinybę, kaip apsaugoti ūkį nuo afrikinio kiaulių maro.

„Tačiau kartais gauname signalų, jog patys veterinarijos gydytojai nelabai laikosi biosaugos reikalavimų, ir galėjome įsitikinti, kad tikrai šiuo atžvilgiu kai kam reikia pasitempti“, – pripažino VMVT vadovas.

Daug blogesnė AKM padėtis kai kuriose kitose ES šalyse – Rumunijoje padėtis nevaldoma, šioje šalyje jau užfiksuota per 1 500 židinių naminių kiaulių ūkiuose. AKM šiemet apėmė ir naujas šalis – Bulgariją, Slovakiją, kur, manoma, problema tik didės. AKM jau tapo pasauline bėda.

D. Remeika atkreipė dėmesį į dar vieną sritį, kurioje reikia bendrų VMVT ir privačių veterinarijos gydytojų pastangų – tai gyvūnų gerovė. „Jau matome, kad dalis vartotojų dėl tam tikrų priežasčių, tarp jų – ir dėl gyvūnų gerovės, atsisako valgyti mėsą. Vakarų Europoje vartotojai jau nori matyti, kaip gyvūnas ar naminis paukštis laikomas ūkyje, ar jis nepatiria kančių ir nepriteklių. Jeigu augintojas gyvūnų gerovės nelaikys prioritetu, jo ateitis nebus labai šviesi“, – aiškią žinutę pasiuntė D. Remeika.

VMVT, kaip žinoma, rengiasi vidinei pertvarkai – jungiasi į didesnius 10 departamentų apskričių pagrindu. Pertvarkos tikslas, anot VMVT direktoriaus, didesnė kompetencija ir didesnė pridėtinė vertė valstybei.

MŪ inf.