Jurbarkas. Teismui galutinai atmetus Jurbarko rajono Skirsnemunės bendruomenės skundus dėl būsimo vėjo jėgainių parko grėsmės žmonių sveikatai bei žemdirbių ūkiams per dvejus metus apie 15 kv. kilometrų plote planuojama pastatyti 15 jėgainių.

Vystytojas BNS teigė, jog projektas kainuos apie 90 mln. eurų, tačiau jį numatoma parduoti kol kas neatskleidžiamam strateginiam investuotojui.

Projektą vystančios bendrovės „REN energija” direktorius Darius Velička BNS sakė, jog strateginis  investuotojas turėtų būti paskelbtas gavus statybų leidimus. 

Anot D. Veličkos, pasibaigus teisminiams ginčams visas dėmesys skiriamas projekto įgyvendinimui – rengiami dokumentai, laukiama statybos leidimo.   

Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius BNS teigė, kad gavusi pagrįstą prašymą savivaldybė greičiausiai išduos statybos leidimą, nes teritorijoje, dėl kurios dalis bendruomenės kelerius metus bylinėjosi, pagal specialųjį planą galima vystyti vėjo energetiką.

„Statybos leidimas nėra simpatija ar antipatija, privalo savivaldybė jį išduoti, jeigu projektas atitinka įstatyminius kriterijus“, – sakė meras.

Pasak S. Mockevičiaus, dėl reljefo ypatumų, vėjo krypčių ir elektrai skirtos infrastruktūros Jurbarko savivaldybė yra viena patraukliausių šalies vietų vėjo ir saulės energetikai, todėl savivaldybė šiemet planuoja dar labiau padidinti teritorijų, kur galima plėtoti „žaliąją“ energetiką, plotus.

„Mes taryboje baigiame specialųjį planą viso rajono teritorijų, numatant konkrečias vietas, kur būtų galima statyti tiek vėjo, tiek saulės jėgaines, kad bet kuris projekto vystytojas žinotų, kad šitoje vietoje jis gali jas statyti ir kad tai suderinta su vietos bendruomene“, – sakė S. Mockevičius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gruodžio 29 dieną nutarė, kad „REN energijos” planuojamo vėjo parko Jurbarko rajone poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita yra atlikta tinkamai. 

LVAT paliko nepakeistą asociacijai Skirsnemunės kaimo bendruomenė nepalankų 2020 liepą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų priimtą sprendimą – tuomet teismas atmetė bendruomenės skundą dėl galimos žalos gyventojų sveikatai ir ūkiams pastačius vėjo parką. 

„Pareiškėjo (Skirsnemunės bendruomenės – BNS) teiginiai, susiję su visuomenės sveikatos būklės analize, atmetami kaip nepagrįsti“, – rašoma teismo nutartyje.

Pasak LVAT, kadangi artimiausias gyvenamasis namas yra vos 30 metrų nuo leistinos triukšmo ribos zonos, gyventojai ar ūkininkai gali iš parko savininkų reikalauti kompensacijų.

Skirsnemunės kaimo bendruomenė teismuose įrodinėjo, jog „REN energija” negali statyti vėjo parko, nes nuo 2010 metų, kai gavo leidimą, projektą pakoregavo: elektrines suprojektavo beveik dukart  galingesnes bei aukštesnes nei numatytos specialiajame plane.

Bendruomenė skundė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento 2019 metų pabaigoje patvirtintą bendrovės „Ekosistema“ atliktą parko poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą.

Jurbarko spauda 2019 metais rašė, kad skirsnemuniškiai prašė vėjo jėgaines atitraukti penkis kilometrus nuo gyvenvietės, tačiau verslininkai tikino to padaryti negalintys ir siūlė mažesnę ribą.  

„REN Energija“ Skirsnemuniškių I, Skirsnemuniškių II, Skirsnemuniškių III, Girvalakių ir Naubariškių kaimuose tuomet planavo statyti 14 vėjo jėgainių, kurių kiekvienos galia iki 5,3 MW.