Raseiniai/Jurbarkas. Vėjo jėgainių sparnai ne visada sukasi ten, kur nori investuotojai.  Nors dauguma gyventojų supranta žaliosios energetikos tikslą ir svarbą, tačiau gyventi vėjo jėgainių kaimynystėje nesutinka. Labiau žaliosios energetikos versle išlošia tie, kas renkasi atokesnes vietoves ir paiso ne tik savo, bet ir bendruomenės interesų.  

Investuotojų raseiniškiai neįsileido

Norvegų kapitalo įmonės bandymai Raseinių apylinkėse pastatyti elektrą gaminančių vėjo jėgainių parką po kelerių metų įdirbio nueina perniek. Rajono bendrajame plane vėjo jėgainių statymo zonos nenumatytos. Tokią poziciją lėmė bendruomenių ir valdžios susitarimas, nors atkaklūs investuotojų bandymai praskinti vėjo jėgainėms kelią tęsėsi ne vienus metus. Kalnujų miestelio apylinkėse norvegų kapitalo įmonė planavo pastatyti 25 vėjo jėgaines, tačiau dėl nesutarimo su vietos bendruomene planus teko pakeisti.

Gyventojai surinko apie pusšimtį parašų ir kreipėsi į Savivaldybės administraciją, kad ši apgintų juos nuo investuotojų, kurie, nepaisydami  numatyto bendrojo plano, toliau sudarinėjo nuomos sutartis su žemės sklypų, ant kurių planuoja statyti vėjo jėgaines, savininkais.   Šia intencija prieš mėnesį buvo suorganizuotas susirinkimas, kuriame dalyvavo Raseinių rajono tarybos nariai, vėjo jėgainių statytojai ir investuotojų atstovai. Po ilgų diskusijų Kalnujų krašto gyventojai gavo pažadą, kad jų seniūnijoje vėjo jėgainės  statomos nebus.

„Raseinių rajono savivaldybė jokio prašymo šioms statyboms neturi ir neturėjo. Investuotojai savarankiškai ieškojo energetikos verslui patrauklių žemių, patys derėjosi su savininkais dėl nuomos, dalijo pažadus. Šis savarankiškumas ir iššaukė didelį gyventojų priešiškumą.  Buvo renkami parašai, siunčiami raštai Savivaldybei.

Atsižvelgdami į gyventojų interesus, specialiajame rajono plane, kuris dabar rengiamas, nei Kalnujuose, nei kitur vėjo jėgainių statybai vietų nenumatome", - teigia Raseinių rajono meras Algimantas Mielinis, sakydamas, kad tokį pasirinkimą lemia ne tik bendruomenių pozicija, bet ir piligrimystės į Šiluvą tradicijos.

Santykiai su bendruomene - svarbi verslo dalis

Vos per pusšimtį kilometrų nuo Raseinių nutolusiame Jurbarko rajone vėjo jėgainių parko statybai kliūčių nėra. Rotulių kaimo pašonėje bendrovė „Eurakras", gavusi reikiamas investicijas ir suderinusi visus būtinus reikalavimus, jau vykdo parengiamuosius darbus. Modeliuojant vėjo jėgainių parko veiklą atsižvelgta, kad atstumas iki gyvenamos vietovės būtų išlaikytas pagal visus reikalavimus, išvengiant nereikalingų diskusijų ir nuogąstavimų.

Pasak UAB „Eurakras" direktoriaus Aleksandro Spiridonovo,  nuo pat veiklos pradžios jie stengiasi padėti tvirtus pagrindus santykiams su vietos bendruomene, nes, pastačius vėjo jėgaines, daug metų jiems teks neišvengiamai bendrauti.  „Planuodami vėjo jėgainių parką ir vykdydami darbus, stengiamės tinkamai ir laiku reaguoti į išgirstus pageidavimus, palaikyti gerus santykius su šalia gyvenančiais žmonėmis, bendraujame su seniūnija ir bendruomenės atstovais", - teigia A. Spiridonovas, akcentuodamas, kad santykių su vietos bendruomene svarbą pabrėžia ir įmonę konsultuojantys danų specialistai.

„Šiuo metu vyksta parengiamieji vėjo jėgainių parko statybos darbai, įrenginėjamos kranų statybos aikštelės, klojami kableliai. Kitų metų pavasarį planuojama pradėti vėjo jėgainių statybą. Įrengti vieno megavato gamybinius pajėgumus gali kainuoti apie 5-6 mln. litų, todėl be papildomo finansavimo išsiversti neįmanoma", - sako UAB „Eurakras" direktorius A. Spiridonovas, džiaugdamasis, kad žaliosios energetikos projektai domina ir bankus, ir kitas investicijų bendroves.

SEB bankas bendrovei „Eurakras" suteikė 86,3 mln. litų (25 mln. eurų) paskolą, kuri skirta 24 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parko prie Jurbarko statyboms. Didžioji paskolos lėšų dalis bus panaudota jėgainių konstrukcijų ir kitos technikos pirkimui. Planuojama, kad naujasis parkas, kuriame suksis 8 vėjo turbinos, pradės veikti  2015 m. antroje pusėje. Į vėjo jėgainių parką prie Jurbarko investavo ir dvi investicijų bendrovės - „BaltCap" ir „Renagro".

Rotulių kaimo bendruomenės pirmininkės Onos Malinauskienės nuomone, vietos gyventojai vėjo jėgainių parko per daug nesureikšmina. Čia jau seniai sukasi ir kelios vietos ūkininkų pastatytos turbinos, kurios jiems nekliudo, nes įrengtos atokiau nuo kaimo esančiuose laukuose. Vienas kitas, žinoma, pasvarsto, ar nenuvertės jų žemė po vėjo jėgainių parko  įrengimo, tačiau atsakymo į šį klausimą neranda. Masinį nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms kasmet atliekantis Registrų centras, peržiūrintis bei iš naujo įvertinantis visus faktorius, įtakojančius nustatomas turto vertes, tokių duomenų neturi.

Rimti investuotojai nenusižengia

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Lino Balsio teigimu, skundų dėl vėjo jėgaines statančių bendrovių pažeidžiamos veiklos komitete negaunama. Nusiskundimų dėl investuotojų veiksmų jis negaunantis ir kaip Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas. „Čia privataus verslo, savivaldybių ir privataus asmens, kurio žemėje norima investuoti, reikalas. Atsakingi investuotojai, be abejo, susitaria su žmonėmis, su bendruomene. Geri santykiai - tai jų verslo sėkmės garantas", - įsitikinęs Linas Balsys, palankiai vertindamas alternatyvios energetikos plėtrą. Jo manymu, dėmesys turėtų būti skiriamas ne vien didžiuliams jėgainių parkams, bet ir mažytėms vėjo ir saulės jėgainėms.

„Jeigu ūkininkai savo reikmėms statytų mažas jėgaines, ateityje galėtų apsirūpinti elektra. Seime dabar svarstome įstatymą, kad per dieną gaminamą saulės elementų energiją būtų galima nukreipti pasaugoti į elektros tinklus. Veiktų dvigubo užskaitymo sistema. Vakare tau reikia, pasiėmei iš elektros tinklų, bet už tą dalį, kurią padėjai, jau nebemoki. Kai priimsime šitą įstatymą, labai pagerės alternatyvios energijos perspektyvos savo reikmėms", - pranašauja Seimo narys.

MŪ inf.