Basf 2024 04 09 A1 Basf 2024 04 09 m1
Energetika
Vėjo jėgainės: kur galima statyti ir kokių leidimų reikia
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Ką reikia žinoti norint įrengti vėjo jėgainę, kokie reikalavimai, kokių reikia leidimų? Pasak advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partnerio, advokato Jono Zaronskio, vienas pagrindinių dalykų – atstumas.

Atsinaujinančių išteklių ir energetikos įstatyme numatyta, kad mažesnės kaip 30 kW galios vėjo elektrinės, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m, žemės sklype turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį, pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų.

Didesnės nei 30 kW elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, švietimo, gydymo ir kt. įstaigų būtų ne mažesnis, negu vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4.

Bioversija m7 2024 03 29

Pavyzdžiui, jeigu vėjo jėgainės stiebo aukštis yra 180 m, tai artimiausi, tarkim, gyvenamieji pastatai, galėtų būtų ne arčiau kaip už 720 m. Nebent aplinkinių sklypų savininkai leistų kitaip.

Nepaisant atstumo reikalavimų, šešėliai ir mirgėjimas namuose gali būti rimta problema. Lietuvos teisinėje bazėje niekur nėra konkrečiai kalbama apie šešėliavimo įtaką žmonių sveikatai, todėl čia vadovaujamasi pasauline praktika.

Yra nustatyti tam tikri maksimalūs mirgėjimo per parą ir per metus kiekiai, kurie neturėtų įtakos žmogaus fizinei ar psichinei sveikatai. Statant didesnę elektrinę ar jų parką ir atliekant Poveikio visuomenės sveikatai arba Poveikio aplinkai vertinimus, šie dalykai paprastai būna detaliai apžvelgiami.

„Kitas itin svarbus veiksnys – ledėjimas. Įsivaizduokite, kad vėjo jėgainės sparnus apsninga, o tada tas sniegas sušąla į ledą ir pradėjus suktis elektrinės sparnams ledo luitas lekia dideliu greičiu iš 200 m aukščio tolyn. Ne pats geriausias scenarijus. Tai yra dar viena priežastis, kodėl yra nustatyti minimalūs atstumai, kurių reiktų paisyti“, – sako J. Zaronskis.

Dar vienas svarbus aspektas – triukšmas. Lietuvos higienos normos reikalauja, kad gyvenamasis namas ir/ar gyvenamoji teritorija nepatektų į triukšmo zoną, kuris yra didesnis nei 45dB. Pavienės elektrinės triukšmo lygis gali būti apie 90–100 dB, tačiau 500 m atstumu nuo elektrinės tas triukšmas, priklausomai nuo vėjo krypties, stiprumo ir t.t., būtų apie 25–35 dB.

„Dar, žinoma, svarbu yra vibracijos, elektromagnetinė spinduliuotė ir t.t. Taigi privalomi atstumai sugalvoti tikrai ne šiaip sau“, – teigia advokatas.

Jis primena, kad pagal Statybos techninius reglamentus, vėjo elektrinės, kurių aukštis neviršija 30 m, yra įtrauktos į nesudėtingų statinių sąrašą. Taigi, statant ne galingesnes kaip 30 kW vėjo jėgaines, joms nebūtinas nei statybos leidimas, nei poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo procedūros, nereikia rengti detaliųjų planų ir keisti žemės naudojimo paskirties.

Vis dėlto advokatas pabrėžia, kad nusprendus statyti didelę ir galingą vėjo elektrinę ar jų parką, pirmiausia konsultacijos reikėtų kreiptis į specialistus ir teisininkus.

Parengta: pagal advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ pranešimą
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos