Akademija (Kėdainių r.). Elektros energijos skirstytojams pradėjus rinkti prašymus dėl kompensacijų už sklypuose įrengtus elektros stulpus, žemdirbiai kelia klausimą, kodėl ši tvarka nebuvo derinta su jų savivalda?

Vyriausybė liepos 25 d. patvirtino tvarką, pagal kurią bus mokamos vienkartinės kompensacijos už žemės servitutus, suteiktus tiesiant elektros linijas.

Į vienkartinę kompensaciją gali pretenduoti tie savininkai, kuriems priklausančioje nuosavybėje elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimui, eksploatavimui ir kitokiam naudojimui nustatomas servitutas. Kompensacija už praeitį bus mokama tik už tuos apribojimus, kurie atsirado dėl elektros tinklų, įrengtų iki 2004 m. liepos 9 dienos.

Ūkininkai abejoja, ar vienkartinės kompensacijos padengs nuostolius, kuriuos jie metai iš metų patiria dėl dirbamuose laukuose stovinčių elektros atramų, kurias tenka apvažiuoti dirbant žemę, auginant ir nuimant derlių.

„Mes kasmet patiriame nuostolių dėl stulpų, o dar ir dėl elektros tiekimo prižiūrėtojų, kurie išvažinėja laukus, niokoja pasėlius, derlių. Tad kodėl kompensacijos mokamos tik vieną kartą?“ – kelia klausimą Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas.

Paaiškinti ūkininkams kompensacijų ir energetikų padarytų nuostolių atlyginimo skirtumus į LŪS prezidiumo posėdį atvyko energetikos viceministras Egidijus Purlys.

Tai, kad savininkams turi būti kompensuojama už jų valdose esančias elektros linijų atramas ir kitus elektros įrenginius, 2017 metais nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Joniškio rajono ūkininko ieškinį bendrovei ESO. Anot viceministro, teismo sprendimas pagreitino šio klausimo sprendimą.

Kompensavimo už elektros stulpus tvarka kelia ūkininlkams daug klausimų

Teismas išaiškino, kad kompensacija gali būti skiriama už žemės vertės sumažėjimą dėl joje esančių servitutų. Servitutai nustatyti tam, kad energetikai, esant reikalui, galėtų nuvažiuoti iki jiems priklausančių įrenginių.

„Kompensuojamas yra žemės vertės sumažėjimas, o ne ūkininkavimo galimybių ribojimas, todėl išmoka vienkartinė. Buvo nuspręsta mokėti kompensacijas visiems žemės savininkams, kurių valdose yra elektros įrenginiai. Todėl savininkams nebereikia kreiptis į teismus dėl kompensacijų priteisimo“, – kalbėjo viceministras E. Purlys.

Pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, kompensacijos bus skaičiuojamos remiantis Registrų centro 2017 m. žemės verčių duomenimis. Savininkas gaus 10 proc. sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, vertės. Už nustatomus naujus servitutus bus kompensuojama pusė energetikams reikalingos sklypo dalies vertės, kuri skelbiama Registrų centre servituto nustatymo metu.

Vykdant elektros tinklo plėtros projektus žemės savininkams bus kompensuojama ne tik už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, bet ir už patirtus nuostolius dėl sunaikintų pasėlių, iškirsto miško.

Pasak E. Purlio, žalos, padarytos pasėliams, atlyginimas yra kita kompensavimo kategorija. Žalą turi atlyginti tas, kas ją padarė – tinklo operatorius arba darbus vykdęs rangovas.

LŪS prezidiumo posėdyje dalyvavo žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė ir energetikos viceministras Egidijus Purlys

Ūkininkai atkreipė dėmesį, kad ne visada pavyksta išsiaiškinti, kokia įmonė vykdo darbus. Kitas priekaištas – neišnaudojama galimybė atlikti būtinus elektros linijų priežiūros darbus tada, kai laukai tušti – lyg tyčia atvažiuojama dirbti, kai sudygsta pasėliai, bręsta derlius.

Anot viceministro E. Purlio, priežiūros, remonto ir kiti darbai nevykdomi be energetikų žinios, todėl kreipiantis į ESO visada bus suteikta informacija, kas kur ir kada vykdė darbus ir pridarė žalos.

Pasak J. Talmanto, energetikai turėtų iš anksto derinti planuojamus darbus su ūkininkais, tuomet nekiltų nesusipratimų.

Posėdyje dalyvavusi žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė palaikė ūkininkų poziciją ir prašymą nustatyti pareigą energetikams derinti savo darbus laukuose su žemdirbiais.

Viceministras išgirdo ir daugiau priekaištų, susijusių su elektros skirstytojų veikla. Vykdant elektros tinklų plėtrą, nauji kabeliai klojami po žeme, tačiau neatsižvelgiama į žemėje esančius melioracijos įrenginius ir jie sugadinami. Kitur kabeliai klojami į melioracijos griovio dugną, tad ūkininkai nuogąstauja, ar galės saugiai valyti griovius.

Pastatę naujas elektros linijų atramas, energetikai „pamiršta“ išsivežti senas atramas ir palieka jas ūkininkų laukuose.

Atsakydamas į pastabą, kad kompensacijų dydis yra nepakankamas, viceministras E. Purlys aiškino, kad kompensacijos mokamos iš ESO pajamų, t. y. iš elektros vartotojų surinktų įmokų. Didinant kompensacijų sumą, tektų branginti elektros energiją visiems Lietuvos vartotojams.

Į tai J. Talmantas replikavo, kad akcentuoti reikia kitą dalyką – elektra vartotojams nebrangsta ir dėl to, kad ūkininkai leidžia naudotis jų žemėje įrengtais elektros įrengimais ir sutinka su mažesnėmis kompensacijomis.

MŪ inf.