Marijampolė. Žemės ūkio pastatų statyba iš presuotų šiaudų ryšulių Lietuvoje - naujos galimybės, tausojant gamtinius išteklius, ar brangus malonumas? Pirmasis toks pastatas - avidė - jau pastatytas Marijampolės rajone. Visi „už" ir „prieš" greičiausiai bus įvertinti po kelių metų.

Brangstant įprastoms statybinėms medžiagoms, Lietuvoje ieškoma alternatyvių statybos variantų, neįprastų statybos technologijų, statant šiltus ir palyginti pigius pastatus. Šios technologijos esmė, pasak Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) lektoriaus Dainiaus Ramukevičiaus, presuotų šiaudų ryšulių ar kitaip suspaustų šiaudų naudojimas pastatų statybai. „Lietuvoje tai palyginti nauja statybos technologija, tačiau pasaulyje ji naudojama daugiau kaip 100 metų, o pastaraisiais metais išgyvena renesanso laikotarpį", - tvirtino D. Ramukevičius. Sienų iš šiaudų varža yra pusantro ar net du kartus didesnė negu reikalaujama šiuolaikiniuose normatyvuose.

ASU lektorius Dainius Ramukevičius ūkininkams skirtame seminare supažindino su šiaudų naudojimu pastatų statybai

Gyvenamųjų šiaudinių namų jau yra ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Mūsų šalyje pirmąjį šiaudų namą 1996 m. pastatė architektas Petras Devižis. Dabar jų yra per šimtą. Prancūzijoje iš šiaudų suręstame name gyvena jau trečioji giminės karta. Sako, tai seniausias šiaudinis namas pasaulyje. Pastatų iš presuotų šiaudų ryšulių statybos pradžia siejama su presavimo mašinų išradimu XIX a. pabaigoje JAV.

Šiaudinių namų statybos technologijos yra kelios: laikanti konstrukcija iš presuotų šiaudų ryšulių (be karkaso), karkasiniai pastatai iš presuotų šiaudų ir skydiniai pastatai iš presuotų šiaudų.

Vykdydami ES lėšmis finansuojamą projektą „Vietinių statybinių medžiagų, gaminamų su mažomis energijos sąnaudomis, panaudojimas žemės ūkio gamybiniuose pastatuose", kuris susijęs su avidžių statyba, ASU mokslininkai parengė parodomosios ekologiškos ir energetiškai efektyvios statybos metodiką. Pagal ją bus pristatomos inžinerinės inovacijos žemės ūkio pastatų statybai ir įrengimui. Tuo tikslu jie pastatė du parodomuosius žemės ūkio gamybinių pastatų maketus. Vienas jų, kilnojamas ir skirtas parodoms, konferencijoms, lauko dienoms, yra ASU mokomajame ūkyje, o antrasis - avidė, pritaikyta naudoti praktiškai, pastatyta ūkininko Ramūno Gegužio ūkyje. Netrukus jame apsigyvens aštuonios avys.

Šioje avidėje, pastatytoje iš medinių rėminių išorės skydų su termoizoliaciniu šiaudų užpildu, netrukus bus apgyvendintos pirmosios avys

Pasak projekto vadovo ASU docento Raimondo Šadzevičiaus, tvartai iš šiaudų aktualesni mažesniems gyvuliams, kuriems reikia daugiau šilumos (avims, ožkoms, triušiams, paukščiams, taip pat veisliniams šunims) arba jaunikliams - veršeliams, kumeliukams. Tvartų iš šiaudų papildomai nereikia šildyti. „Tokia avidė, kurią pastatėme ūkyje, šilumą saugo kaip termosas, nes viena svarbiausiųjų jos savybių - sandarumas. Lygiai taip pat sėkmingai vasarą toks tvartas gali apsaugoti nuo karščio. Tvarte sumontuota natūrali vėdinimo sistema - stoge įrengtas ventiliacinis kaminėlis su reguliuojamu oro ištraukimu, duryse įrengtos reguliuojamos ventiliacinės angos", - pasakojo R. Šadzevičius.

Pagal naują technologiją pastatytoje skydinėje avidėje taip pat numatytas šėrimo takas ir atskiri gardai avims. Nors patys šiaudai yra pigi statybinė medžiaga, R. Šadzevičius pripažino, kad, įvertinus viską, tai gana brangi statyba ir ne kiekvienas ūkininkas šiuo metu galėtų sau tai leisti. ASU pagal projektą statoma 35 kv. m. avidė kainavo brangiai - apie 70 tūkst. litų (20,2 tūkst. eurų). Jos kainą didina tai, kad siena yra 50 cm storio - taip nustatytos skydus gaminančios įmonės staklės, nors avims užtektų ir 30 cm storio sienos. Be to, avidė privalėjo būti statoma vien iš vietinių ir atsinaujinančių statybinių medžiagų, todėl durys ir langai gaminti tik iš medienos, o šiaudai sienoje uždengti medinėmis lentelėmis.

„Parodomajame makete viskas padaryta kone idealiai, tačiau šiaudų presus turintys ūkininkai, kurie bandytų tokius tvartus statyti patys, tai galėtų padaryti pigiau negu kainavo pagal projektą statyta avidė", - pastebėjo ASU docentas.

Pasak projekto vadovo ASU docento Raimondo Šadzevičiaus, ūkininkai galėtų šiaudinius gamybinius pastatus pasistatyti pigiau

Nors šiaudinių žemės ūkio pastatų statyba nėra pigi, vis dėlto šiaudų, kaip statybinės medžiagos, privalumų yra daug. Tai natūrali, pigi, ekologiška vietinė medžiaga, naudingai panaudojamos žemės ūkio gamybos atliekos. Be to, sutaupoma mediena, brangios šilumą izoliuojančios ir kitos statybinės medžiagos. Tokie pastatai pasižymi gera šilumos ir garso izoliacija, jie „kvėpuoja", todėl tvarto viduje yra geras mikroklimatas, o tai labai svarbu gyvūnų gerovei ir sveikatingumui. Tinkamai pastatyti tokie statiniai yra ilgaamžiai.

Šiaudai, kaip statybinė medžiaga, turi ir trūkumų - ji yra degi, todėl reikia papildomos apsaugos, neatspari drėgmei, o sudrėkę šiaudai pradeda pūti. Naudojant blogai iškultus ir tinkamai neapsaugotus šiaudus, gali veistis vabzdžiai ir graužikai. Beje, šiaudų naudojimo patirtis rodo, kad žieminių javų, ypač rugių, graužikai nemėgsta. Daugeliu atveju reikalingi šiaudus apsaugantys apdailos sluoksniai, o tai jau reikalauja daug rankų darbo ir didina statinio kainą.

Vėdinimo sistema - natūrali arba mechaninė, pasak D. Ramukevičiaus, būtina visuose tvartuose, taip pat ir šiaudiniuose, nors šių sienų laidumas ir didesnis. Kartais pakanka vienos iš jų, o kai kada, prikausomai nuo gyvulių skaičiaus, reikia ir abiejų.

Lektorius akcentavo, kad, statant pastatus iš šiaudų, labai svarbu įvertinti apkrovas, nes neretai Lietuvoje pritaikomi Europos šalių projektai, neįvertinus mūsų klimato specifikos, galimos apkrovos dėl sniego. Be to, šiaudiniai žemės ūkio pastatai turi būti statomi taip, kad gyvūnams nebūtų grėsmės paskysti, susižeisti. Tokie statiniai turi būti projektuojami taip, kad energijos sąnaudos būtų kuo mažesnės. Reikia įvertinti ir gyvulių skleidžiamą šilumą.

O mikroklimatą, nuo kurio priklauso avių atsparumas ligoms, avidėje formuoja trys veiksniai - pastatas, lauko klimatas, gyvulys. Tvartai turi būti sausi, šilti, švarūs, tvarkingi ir jaukūs. Reikia tikrinti oro temperatūrą, drėgmę, kenksmingų dujų kiekį (beje, avies mėšlas sausesnis, jis neišskiria daug amoniako) ir nuolat vėdinti, vengiant skersvėjų. Kraikas turi būti sausas, minkštas, šiltas, nedulkantis, nekibus, gerai sugeriantis drėgmę, nesugedęs, be priemaišų. Iš visų mikroklimato veiksnių didžiausią įtaką pašarų įsisavinimui turi oro temperatūra. Optimali temperatūra priklauso nuo gyvulio rūšies, amžiaus, svorio. Ėriukams reikia 12-22 laipsnių, ėriavedėms - 18-20, suaugusioms avims - 0-15 laispnių šilumos.

Ar šiaudinių pastatų statyba Lietuvoje turės ateitį, ASU mokslininkų nuomone, priklausys nuo daugelio veiksnių, o vienas svarbiausiųjų bus kaina. Jeigu atsiras konkurencija tarp statytojų, jeigu ūkininkai sugebės daugelį darbų atlikti savo jėgomis ir galvos apie ekologiją, šiaudinių žemės ūkio pastatų ateityje mūsų šalyje turėtų atsirasti.

MŪ inf.