Vilnius. Pirmieji vasaros mėnesiai šiemet buvo ne tik karšti, bet ir labai saulėti, o tai lėmė, kad elektros gamyba ant stogų įrengtose individualiose saulės elektrinėse buvo itin didelė.

Saulės energetikos specialistų paskaičiavimais, individualios saulės elektrinės per šių metų birželį ir liepą galėjo pagaminti iki 20 proc. daugiau elektros energijos nei praėjusią vasarą.

„Saulės jėgainių „variklis“, turintis esminę įtaką jų pagaminamos elektros kiekiui, yra saulės spindėjimo trukmė, lauko temperatūra ir kampas, kuriuo spinduliai krenta ant modulių. Kuo saulės daugiau ir kuo tiesiau į modulius ji šviečia, laikantis optimaliai aplinkos temperatūrai, tuo sparčiau gaminama elektra.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, tiek birželį, tiek liepą saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo penktadaliu didesnė už metinį šių mėnesių vidurkį. Mūsų turimi individualių saulės jėgainių gamybos duomenys rodo, kad per pirmus du vasaros mėnesius jos generavo iki 20 proc. daugiau energijos nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Technikos ir tiekimo skyriaus vadovas Kostas Dryžas.

Skaistesnė saulė – daugiau elektros

Palyginę privačių saulės jėgainių gamybos pajėgumus šių ir praėjusių metų birželio bei liepos mėnesiais, bendrovės specialistai pastebėjo, kad visose jose pagamintos elektros energijos kiekis šiemet buvo maždaug 8-21 proc. didesnis nei pernai. Mažiausias augimas stebėtas Kauno r. įrengtoje jėgainėje, didžiausias – Kretingos r.

Pasak K. Dryžo, šie skaičiai susiję su didesniu nei įprasta saulėtų valandų skaičiumi šiemet, nes giedromis dienomis saulės jėgainės gali gaminti ir maksimalų pagal jų parametrus elektros energijos kiekį, o debesuotomis efektyvumas mažėja kartais. Pavyzdžiui, 5 kilovatų galios elektrinės momentinis pagaminamas galios kiekis saulėtą dieną gali ir siekti ar net šiek tiek viršyti 5 kilovatus, o stipriai apsiniaukusią – siekia apie 1 kilovatą ir mažiau.

Gegužės-liepos mėnesiais saulės jėgainės pagamina iki 40 proc. metinio elektros energijos kiekio. Mažiausiai efektyvus saulės energijos gamybos laikotarpis Lietuvoje – nuo lapkričio iki vasario.

Įkaitę moduliai mažiau efektyvūs

Aukšta oro temperatūra jėgainių efektyvumą mažina, kadangi laikantis karščiams saulės įkaitinti moduliai nespėja atvėsti taip greitai, kaip esant žemesnei oro temperatūrai. Gamintojai paprastai nurodo modulių galingumą, išgautą testuojant juos standartinėmis sąlygomis (angl. Standard Test Conditions) – esant 25 °C temperatūrai ir 1000 kWh/kv. m modulio apšvietai. Tačiau temperatūrai kylant, galingumas mažėja.

„Saulės modulių sugerta saulės šviesa paverčiama elektra, tačiau dalis jos virsta šiluma ir dėl to pakyla pačių modulių temperatūra. Kuo aukštesnė oro temperatūra – tuo labiau moduliai įkaista ir dėl to mažėja jų efektyvumas – kitaip tariant, šiluma elektros energijos gamybos procese pavirsta nuostoliu. Todėl yra gamintojų, kurie kuria modulius, pritaikytus ir efektyviau veikiančius karštesnio klimato zonose“, – aiškina K. Dryžas.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad karštis veikia momentinį saulės jėgainės galingumą, tačiau jei dienos ne tik karštos, bet ir labai saulėtos, net ir esant mažesniam momentiniam galingumui, pagaminama daugiau kilovatvalandžių elektros energijos, kadangi gamyba vyksta nuolat.

„Būtent tokį efektą matome šiemet nagrinėdami individualių saulės jėgainių duomenis. Pirmieji du vasaros mėnesiai buvo išties rekordiškai karšti, vidutinė temperatūra kilo aukščiausiai per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį. Tačiau saulėtų valandų buvo taip pat itin daug ir intensyvus saulės spindėjimas atsvėrė dėl karščio prarandamą elektros energijos kiekį“, – komentuoja K. Dryžas.

Saulės jėgainių savininkų Lietuvoje nuolat daugėja – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, per pastaruosius metus gaminančių vartotojų skaičius išaugo 2,5 karto iki beveik 9 tūkst.

Pagal „Elektrum Lietuva“ inf.