Vilnius. Numatomas elektros kainos augimas vis daugiau žmonių skatina apsvarstyti galimas alternatyvas. Ekspertai prognozuoja, kad siekdami sutaupyti ir būti mažiau priklausomi nuo kainos svyravimų, gyventojai rinksis gaminti energiją patys.

Vienas iš potencialių sprendimų – saulės jėgainė.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba neseniai paskelbė, kad 2020 m. elektros kaina gyventojams sieks 5,076 cento už kilovatvalandę, o tai beveik 17 proc. daugiau nei pernai.

Elektros kaina gyventojams auga jau ne pirmus metus iš eilės. Šiemet ji siekė 4,348 cento, o 2018 m. – 3,613 cento už kWh.

Elektros kainų augimą lemia brangstantys apyvartiniai taršos leidimai bei tam tikrais laikotarpiais sumažėjęs linijų pralaidumas arba gamybos pajėgumai dėl tokių veiksnių kaip gedimai, remonto darbai ir kita.

„Siekdami valdyti išlaidas energijai gyventojai ieško alternatyvų ir vis aktyviau domisi galimybe energiją gaminti savarankiškai. Per mėnesį sulaukiame beveik 600 užklausų iš gyventojų, kurie svarsto įsirengti saulės elektrinę ant namo stogo, nes toks sprendimas jiems padėtų sutaupyti iki 70 proc. išlaidų elektros energijai ir būti mažiau priklausomiems nuo kainos svyravimų“, – teigia Kostas Dryžas, „Elektrum Lietuva“ saulės energijos projektų vadovas.

Anot jo, jau dabar savarankiškų energijos gamintojų skaičius stiebiasi į viršų ir perkopė 2,5 tūkst. ribą. Atsižvelgiant į valstybės planuojamą skirti paramą, tikimasi, kad elektrą gaminančių gyventojų ir toliau sparčiai daugės. Vien įsirengusiųjų saulės elektrines skaičius artimiausiais metais turėtų pasiekti 10 tūkst.

Neseniai atsiradusi galimybė energiją gaminti vienoje vietoje, o vartoti kitoje, sudarė sąlygas plėstis potencialių elektrinių savininkų rinkai. Skaičiuojama, kad ji išaugo daugiau nei 60 proc., nes švaria energija nuo šiol galės naudotis ir tie, kurie anksčiau tokios galimybės neturėjo.

Naujos alternatyvos

Eksperto teigimu, neseniai priimti įstatymų pakeitimai sudarė sąlygas atsirasti naujoms alternatyvoms: elektros gamybai nuo namų nutolusioje saulės jėgainėje ar net saulės elektrinių parke. Šie sprendimai turėtų tapti patogia išeitimi tiems, kas gyvena bute ar name, kurio stogas netinkamas energijos gamybai iš saulės.

„Jei gyvenamajame būste nėra galimybės sumontuoti elektrinę, tačiau asmuo turi jam priklausantį sklypą ar pastatą (kaip vasarnamis ar sodyba), jis gali rinktis nuotolinę elektrinę. Norint įsirengti tokią elektrinę nuosavoje teritorijoje ateityje prireiktų vos kelių žingsnių. Visų pirma, reikia įsivertinti metinį elektros suvartojimą tiek ten, kur energija bus gaminama, tiek ir ten, kur ji bus vartojama. Tuomet pasikonsultuoti su Energijos skirstymo operatoriumi (ESO) dėl galimybės paskirstyti galią planuojamuose objektuose ir galiausiai įsirengti elektrinę“, – sako „Elektrum Lietuva“ ekspertas.

K. Dryžo teigimu, energijos gamyba nutolusiose elektrinėse gana panaši į įprastą energijos gamybą ant gyvenamojo namo stogo. Pagrindinis skirtumas – visa pagaminta elektra keliauja į paskirstymo tinklą (ESO), o kai ji naudojama bute ar kitame objekte, atsiimama iš tinklo, todėl mokamas elektros pasaugojimo mokestis.

Kitaip tariant, gaminant ir vartojant energiją tame pačiame objekte, galime elektrą vartoti iš karto, o naudojantis nuotolinėmis jėgainėmis tokios galimybės nėra. Tam, kad energija galėtų būti vartojama, ji turi pereiti per skirstomuosius tinklus.

Įdomu tai, kad gyventojai, neturintys žemės sklypo, kuriame būtų galima sumontuoti elektrinę, gali rinktis ir kitą alternatyvą – bendruomenių elektrines. Šis energijos gamybos būdas skiriasi tuo, kad sistema statoma ne gyventojui priklausančioje teritorijoje, o yra nuomojama arba įsigyjama dalis saulės elektrinių parko.

Minėtu atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad vienam objektui gali būti priskirta tik viena elektrinė, todėl rekomenduojama įsivertinti galimą elektros energijos vartojimo augimą ateityje, pavyzdžiui, jei planuojama įsigyti elektromobilį ar šilumos siurblį.

Formuojamos palankios sąlygos

„Elektrum Lietuva“ atstovo teigimu, šiuo metu Lietuvoje sudarytos labai palankios sąlygos energijos gamybai iš saulės. Valstybės skiriama parama savarankiškiems gamintojams pagreitina įrangos atsiperkamumą, kuris svyruoja nuo 9 iki 12 metų, o pasinaudojus valstybės parama – nuo 7 iki 10 metų. Anot K. Dryžo, jei elektros kaina gyventojams ir toliau augs, laikotarpis, per kurį saulės jėgainė atsiperka, dar labiau susitrauks.

Be to, Energetikos ministerija nusprendė 2020-2021 metais skirti tris kartus didesnę paramą nei šiemet saulės elektrinių įrengimui. Nuo spalio 1 d. buitiniams vartotojams buvo palengvinta tvarka įsirengti iki 30 kW elektrines ir sudarytos sąlygos atsirasti galimybei gaminti pozityvią energiją nuotoliniu būdu.

Parengta pagal „Nova media“ inf.