Basf 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 24 m1
Energetika
Nori palankesnių paramos sąlygų saulės elektrinių statybai

Akademija (Kauno r.). Pabaigę didžiuosius lauko darbus pasitarti susirinko žemės ūkio bendrovių vadovai ir pieno gamintojai. Klausimų susikaupė daug, o vienas svarbiausių – dėl paramos atsinaujinančių elektrinių vystymo projektams.

Į bendrą Lietuvos žemės ūkio bendrovių (LŽŪBA) ir Lietuvos pieno gamintojų (LPGA) asociacijų posėdį Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas ir ūkininkas Kazys Starkevičius atvyko kartu su Energetikos ministerijos (EM) komanda, kad pristatytų Proveržio paketą.

Įdomus faktas – LPGA prezidentas Jonas Vilionis, nors ir opozicinės konservatoriams partijos atstovas, linkėjo sugrįžti K. Starkevičiui į žemės ūkio ministro postą.

Bioversija 2024 04 26 m7

Vis dėlto, kalbant apie energetiką, kilo ir žiežirbų. LŽŪBA skeptiškai vertino ūkininkų ir bendrovių galimybes gauti paramą atsinaujinančios energijos įrenginiams statyti. K. Starkevičius įsitikinęs, kad šiuo atveju dėl žemdirbių padaryta ne tiek ir mažai, tačiau pažadėjo dėti pastangas, kad visos išsakytos pastabos dėl paramos taisyklių Energetikos ministerijoje būtų peržiūrėtos.

Statant saulės elektrinę žemės paskirties keisti nereikės

Dėl atsinaujinančios energijos žemės ūkyje plėtros K. Starkevičius pristatė EM parengtą Proveržio paketą, kuris turėtų užtikrinti paramos investicijoms prieinamumą, mažesnes investicijų rizikas, lankstesnes sąlygas ir inovatyvius verslo modelius dalyvauti elektros energijos rinkoje.

Energetikos ministerija iki 2030 m. skirs beveik 1 mlrd. eurų žaliosios energetikos plėtrai ir energetiniam efektyvumui.

K. Starkevičius vardijo pasikeitimus, kurie ateis su Proveržio paketu: atsisakoma leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gaminti elektros energiją; ilginamas gaminančių vartotojų elektros energijos kaupimo laikotarpis nuo vienų iki dviejų metų; numatomos sąlygos, įgalinančios kelias gaminančių vartotojų elektrines priskirti vienam vartojimo objektui; atsisakoma ribojimų, susijusių su gaminančio vartotojo elektrinės galia.

„Buvau už tai, kad žemės savininkas pats sprendžia, ką daryti su savo žeme, todėl nereikia keisti žemės paskirties, norint statyti saulės elektrinę. Ateityje bus priimtas ir sprendimas, kad savo elektrinėje pasigamintą elektrą bus galima dalintis ir su šeimos nariais, pavyzdžiui, tėvais“, – kalbėjo K. Starkevičius.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas ir ūkininkas Kazys Starkevičius tiki, kad Proveržio paketas padidins žemdirbių galimybes rengti atsinaujinančios energijos elektrines savo žemėje

Jis pažadėjo, kad dėl paramos energetikos projektams „spręsime kartu“, o visus posėdyje iškilusius klausimus EM specialistai išnagrinės.

Didžioji paramos dalis – saulės elektrinėms

Energetikos ministerijos Investicijų grupės patarėja Donata Gipiškienė informavo, kad atsinaujinančių elektrinių vystymo projektams iš RRF lėšų numatyta 128,8 mln. Eur.

80 proc. šios sumos (103 mln. Eur) bus skirta skatinti saulės elektrinių statybą, 15 proc. (19 mln. Eur) – vėjo elektrinėms, 5 proc. (6 mln.) – individualiems kaupimo įrenginiams. Yra numatyti ir rodikliai, kuriuose reikės pasiekti, kad lėšos būtų išmokėtos. Projekto vykdytojas – Energetikos agentūra, kuriai ir turės būti teikiamos paraiškos.

Projektų atrankos būdas – konkursas saulės elektrinėms iki 500 kW įsirengti. Kvietimas planuojamas lapkritį, ir bus padalyti pirmieji 67 mln.

Pareiškėjais galės būti atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) ir Piliečių energetikos bendrijos (joms paramos intensyvumas sieks iki 45 proc.), taip pat bendrijoms, kurių dalininkai yra mažos, labai mažos ar vidutinės įmonės (iki 35 proc.), labai mažos ir mažos įmonės (LMMĮ) ir ūkininkai, atitinkantys LMMĮ statusą – jiems paramos intensyvumas taip pat sieks 35 procentus. LMMĮ Vakarų ir Vidurio regione nebus finansuojami, nes jiems analogiška parama skiriama iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM).

Tinkamos finansuoti išlaidos – saulės moduliai ir įtampos keitikliai, montavimo darbai, saulės elektrinių komponentai ir kt. Bus taikomi fiksuoti įkainiai – 896 Eur 1 kW galios.

Išsakė daug pastabų paramos taisyklėms

Posėdyje daugiausia diskusijų kilo dėl to, kad stambios bendrovės ar net stambūs ūkininkai neatitiks reikalavimų, LMMĮ statuso ir negalės pretenduoti į paramą. Mažos ir labai mažos įmonės – kurių darbuotojų skaičius neviršija 50, apyvarta arba balansinio turto vertė yra iki 10 mln. Eur.

O ir 35 proc. intensyvumas yra per mažas. Be to, J. Vilionio teigimu, konkuruoti dėl paramos žemdirbiai turėtų tarpusavyje, nes „kitaip mes niekur nepakliūname.“

„Iš to, ką parodėte, iš Energetikos ministerijos mes nieko negausime“, – replikavo ir LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderkis.

„Kodėl negausite?“ – sureagavo K. Starkevičius. Tada J. Sviderskis sušvelnino toną: „Na, ne visi gausime. Mažiukai gal ir gautų, bet jie neis į tuos projektus.“

K. Starkevičius atsakė, kad stato saulės elektrines ir maži ūkiai, be to, į paramą energetikai žemdirbiai gali pretenduoti ir per KPP investicinius projektus.

Bendrovių atstovai teiravosi, kodėl nustatytas 50, o ne, tarkime, 100 darbuotojų skaičius? Pasak D. Gipiškienės, vasarą vyko taisyklių derinimas su institucijomis, taip pat ir su ŽŪM, asociacijomis dėl paramos finansavimo sąlygų ir kitokių pasiūlymų nesulaukta. LŽŪBA nariai sako apie tai išgirdę pirmą kartą. Tiesa, Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas teigė, kad su jais buvo derinama, tik į nė vieną paukščių augintojų pasiūlymą nebuvo atsižvelgta.

Jo manymu, vertėtų inicijuoti programas, kad ūkininkai, turintys galimybių statyti savo žemėje elektrines, galėtų neribotai investuoti su valstybės pagalba ir paramos intensyvumas turėtų būti tikrai didesnis negu 35 procentai.

„Galime pasigaminti elektrą patys, tai kam riboti? Geriau galvokite, kaip paimsite iš mūsų elektrą, o ne užsidėkite pirmame žingsnyje apribojimų, kurie vėliau strategiškai mus vėl pastatys į tokią pačią situaciją, kurioje esame šiandien mes ir visa Europa. Taip ir liksime priklausomi nuo rusų vamzdžio“, – rėžė D. Gudačiauskas.

Paukščių augintojų atstovas Darius Gudačiauskas teigė, kad į jų pasiūlymus dėl paramos energetiniams projektams nebuvo atsižvelgta

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas dar pridūrė, kad nėra šansų pretenduoti į paramą per EIM projektus, nes ši ministerija žemės ūkio nevertina visiškai.

„Apskritai dėl energetinių projektų žemdirbių visi kratosi. Ir Energetikos, ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sako – jūs ne mūsų, eikite į Žemės ūkio ministeriją, čia sako, kad tai energetikos klausimai ir eikite į Energetikos ministeriją. Tai kam priklauso žemės ūkis iš energetikos pusės?“ – klausė G. Kauzonas, tik atsakyti nebuvo kam.  

J.Sviderskis pasiūlė dar kartą grįžti prie visų klausimų Energetikos ministerijoje ir su K. Starkevičiaus pagalba teikti LŽŪBA pastabas.

K. Starkevičius pažadėjo, kad situaciją bus bandoma modeliuoti dar kartą, ir šįkart jau su LŽŪBA ir LPGA atstovais, kad būtų rasta galimybių remti ir didžiąsias bendroves, kurios nori apsirūpinti saulės energija.

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kaip vertinate dabartinę ūkio finansinę padėtį?
    Visos apklausos