Lietuvoje pradedama pažangių antros kartos biodegalų gamyba
2019-09-23

Pasvalys. Bioetanolio ir biodujų gamybos bendrovė „Kurana“ pirmoji įmonė Baltijos šalyse iš grūdų pradėjo gaminti antros kartos degalus.

Iki šiol „Kurana“ iš grūdų gamino tik pirmos kartos bioetanolį, įmaišomą į benziną. Pradėti antros kartos bioetanolio gamybą paskatino Lietuvos įsipareigojimas didinti atsinaujinančių išteklių dalį transporto sektoriuje bei pareiga pasiūlyti dar mažiau taršius degalus.

Per metus iš šalutinių gamybos produktų bendrovė planuoja pagaminti 1,2 tūkst. kub. metrų antros kartos bioetanolio, o ilgainiui gamybos pajėgumus didinti iki 5 tūkst. kub. metrų.

Vaderstad 12 05

„Įvertinant Lietuvos įsipareigojimus ES, ieškojome inovatyvių technologinių sprendimų antros kartos degalų gamybai. Džiaugiamės, kad sukūrę pažangią technologiją, Baltijos šalių rinkai galime pasiūlyti antros kartos bioetanolį, kuris pagal kokybinius parametrus nenusileis pirmos kartos degalų kokybei“, - teigė „Kuranos“ generalinis direktorius Jurgis Polujanskas.

„Kurana“ į papildomą fermentacijos procesui reikalingą įrangą investavo 100 tūkst. eurų. Antros kartos bioetanoliui bus panaudoti šalutiniai gamybos produktai, turintys krakmolo liekanų.

Pasvalyje gaminamam antros kartos bioetanoliui suteiktas ISCC (International Sustainability and Carbon) sertifikatas, patvirtinantis, kad biodegalai yra gaminami laikantis tvarumo kriterijų. Sertifikatas pripažįstamas visose ES šalyse.

Pagal ES Atsinaujinančių išteklių direktyvą iki 2020 metų Lietuva transporto sektoriuje įsipareigojusi pasiekti, kad bent 10 proc. suvartojamos energijos būtų iš atsinaujinančių išteklių. „Eurostat“ duomenimis, kol kas Lietuvos rodiklis siekia 3,6 proc. – beveik 2 kartus mažesnis nei bendras ES vidurkis (7,1 proc.).

Pasak „Kuranos“ vadovo J. Polujansko, šioje direktyvoje nurodyta, kad ne daugiau kaip 7 proc. suvartojamos energijos būtų gaminama iš pirmos kartos degalų. Tuo siekiama, kad biodegalų gamybai būtų naudojama ne tik mažiau maistui tinkamų žaliavų, bet ir ribojamas palmių aliejaus naudojimas degaluose.

Daugiau nei pusė viso importuojamo į ES palmių aliejaus maišoma į biodyzeliną, o palmių aliejaus sektoriaus plėtra lemia didelio masto atogrąžų miškų iškirtimą. Taigi, likę 3 proc. šio tikslo turi būti pasiekti naudojant pažangiuosius antros kartos biodegalus.

Be to, Degalų kokybės direktyvoje tiekėjams yra nustatyta pareiga ne vėliau kaip iki 2020 metų rinkai pasiūlyti degalus, kurių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis energijos vienetui būtų bent 6 proc. mažesnis nei standartinis bazinis lygis. Pasak J. Polujansko, šio tikslo neįmanoma pasiekti vien tik iš maistui ir pašarams tinkamų žaliavų, naudojamų degalams.

Parengta pagal „Kuranos“ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate žemdirbių protesto akcijas (kryžių statymo, traktorių važiavimo ir kt.)?
Orai