Joniškis. Ūkininkai Sonata ir Rimvydas Vasiliauskai pirmieji Joniškio rajone įdarbino vėją - savo žemėje pastatė 250 kilovatų (kW) galios vėjo jėgainę, kuri per metus pagamins iki 550 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) energijos. Vasiliauskų ūkyje elektros skaitikliai per metus prisuka 24 kWh energijos, tačiau vėjo jėgainės pagamintos energijos naudoti jie neketina, nes reikėtų papildomų investicijų.

Mitkūnų kaime ūkininkaujantys S. ir R. Vasiliauskai pasirašė sutartį su LESTO, kuri už kilovatvalandę ūkininkams mokės 30 centų. Bandomuoju laikotarpiu per keturis mėnesius vėjo jėgainė jau pagamino 135 tūkst. kWh elektros energijos, už kurią buvo sumokėta po 15 centų. Dabar, kai jėgainė veikia visu pajėgumu, už parduotą elektros energiją ūkininkai  kasmet planuoja gauti per 100 tūkst. Lt.

„Tikimės, kad daugiau  nebereikės suktis teismų karuselėje. Nors jie gerokai išvargino, kitus ūkininkus  vis dėlto raginsime statyti vėjo ar saulės jėgaines", - kryžiaus kelius dėl projekto nuėjęs Rimvydas Vasiliauskas nestokoja optimizmo.

Iškilminga akimirka - jėgainė pradeda veikti oficialiai

Keturis šimtus hektarų dirbantys ir augalininkyste besiverčiantys ūkininkai kelerius metus suko galvą kaip prasimanyti apyvartinių lėšų - planavo į­reng­ti kem­pin­gą arba  sta­ty­ti vil­ki­kų sto­vė­ji­mo aikš­te­lę. Apsisprendimą nulėmė tai, kad būtent vė­jo jė­gai­nė gali už­tik­rinti nuo­la­ti­nes pa­ja­mas.

Ūkininkai ryžosi pasinaudoti programa, skatinančia žemdirbius pereiti prie ne žemės ūkio veiklos ir 2010 me­tais pra­dė­jo reng­ti dokumentus ES pa­ra­mai gau­ti. Kiek vėliau sulaukė šokiruojančios žinios, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra nusprendė nutraukti sutartį dėl paramos įgyvendintam vėjo jėgainės projektui. Vasiliauskai NMA sprendimą apskundė teismui ir, kaip sako patys, įsivėlė į teismų karuselę.

Jėgainės savininkus Sonatą ir Rimvydą Vasiliauskus (antras kairėje) pasveikino Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis (centre) ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas (pirmas dešinėje)

Liko dar vienas teismas, tačiau ūkininkai viliasi, kad pagal su NMA pasirašytą sutartį paramos lėšos bus sumokėtos. „Dvigubo finansavimo argumentas neįtikina. Juk jis taikomas ir žemės ūkyje - tarkime, mes gauname tiesiogines išmokas už grūdų auginimą, be to - ir lėšų traktoriui pirkti. Teoriškai galima prisikabinti, kad tai dvigubas finansavimas, nes viskas skirta tam pačiam grūdų auginimui", - kalbėjo Rimvydas.

Taip pat sunkiai suvokiamas ir kitas argumentas, neva ūkininkai neužsitikrins pajamų. „Mes gi sudarėme sutartį dvylikai metų su LESTO, kuri už kilovatvalandę mokės po 30 centų. Kai augini grūdus, rizika kelis kartus didesnė, nes nežinai, nei koks bus derlius, nei kokia jo supirkimo kaina. Paprasčiausia - tai valdžios nenoras finansuoti atsinaujinančios energijos projektų", - įsitikinęs ūkininkas.

Į šį projektą Vasiliauskai in­ves­ta­vo 1,5 mi­li­jo­no li­tų. Iš ban­ko paė­mė apie 1,2 mi­li­jo­no li­tų pa­sko­lą ir tikisi, kad sulauks 962 tūkst. Lt europinės paramos. Manoma, kad projektas atsipirks per 5-6 metus.

Mit­kū­nų kai­mas, kuriame Vasiliauskai pastatė vėjo jėgainę, įsi­kū­ręs ne­to­li Lat­vi­jos. Čia  vė­jai ga­na stip­rūs ir pa­sto­vūs, seniau šiame krašte buvo nemažai malūnų. Pran­cū­zijoje pa­ga­min­tą 250 ki­lo­va­tų ga­lin­gu­mo jė­gai­nę Mit­kū­nuo­se su­mon­ta­vo du Pran­cū­zi­jos spe­cia­lis­tai. Ją pri­žiū­rės Klai­pė­dos bendrovė.

Vė­jo jė­gai­nės aukš­tis - 55 met­rai, abie­jų spar­nų il­gis - 32 met­rai

Kol kas mūsų šalyje tėra dvi pran­cū­ziš­kos dvis­par­nės jė­gai­nės. Už kitas tokio pat galingumo juos pranašesnės tuo, kad dvis­par­nę jė­gai­nę per va­lan­dą ga­li­ma nu­leis­ti že­mėn ir re­mon­tuo­ti. Be to, jė­gai­nė tu­ri va­di­na­muo­sius spar­nų ae­ro­di­na­mi­nius stab­džius, ga­li­ma krai­py­ti spar­nus.

MŪ inf.