Kaišiadorys, spalio 3 d. Biokuro paklausai augant, vis daugiau ūkininkų domisi energetinių gluosnių auginimo galimybėmis. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gluosnių auginimas - juokų darbas, tačiau specialistai perspėja, kad suklydus pirmajame etape pasekmės bus jaučiamos visą šių energetinių augalų auginimo laikotarpį - maždaug 25 metus.

Dvylika metų tiriančio energetinių gluosnių auginimo galimybes mūsų šalyje mokslininko prof. Remigijaus Noreikos pastebėjimu, pirmiausia, ypač daug dėmesio reikėtų skirti žemės, kurioje bus auginami energetiniai gluosniai, parinkimui ir tinkamam paruošimui. „Žemė turėtų būti ne mažesnio kaip 30 balų derlingumo. Kuo dirva derlingesnė, tuo daugiau biomasės gluosniai išaugins. Manyti, kad energetinių gluosnių plantacijas galima veisti žvyryne ar durpyne, klaidinga", - sako R. Noreika, pridurdamas, kad juodoje, ne rūgščioje durpėje šie augalai gali augti. Optimalus dirvožemio pH 5,5-7,0, į rūgščias dirvas sodinti neverta, nes daug išlaidų reikės dirvožemiui kalkinti. Negalima gluosnių sodinti ant melioracijos ar drenažo trasų, nes jų šaknys ilgainiui jas užkemša.

Vienas svarbiausių darbų - tinkamas žemės paruošimas, daug dėmesio skiriant piktžolėms sunaikinti. Gluosniams ypač pavojingos šakniastiebinės žolės - varputis, mėtos, rūgštynės, rūgtys. Piktžoles naikinti rekomenduojama herbicidais, o žemę paruošti ariant iki 50-60 cm gyliu. Gilus rudeninis arimas padeda išspręsti dar vieną opią problemą - sunaikina grambuolių lervas, kurios gluosniams pridaro daug žalos. Be to, užtikrinamas žemės purumas, reikalingas gluosniams augti.

„Dažna energetinių gluosnių plantacijų veisėjų klaida, kai norima viską padaryti greitai. Neišdirbama gerai žemė, lieka joje piktžolės, o kartu ir daugybė problemų. Geriau metus laiko uždelsti ir atidėti gluosnių sodinimą nei sodinti į neparuoštą piktžolėtą dirvą", - agrotechnikos svarbą akcentuoja mokslininkas.

Sodinimo ypatumai

Sodinti tinkami tik vienmečių gluosnių atžaliniai ūgliai, kurių skersmuo 0,8 cm. Galima sodinti tiek rudenį, tiek anksti pavasarį, optimalus ūglių skaičius - 20 tūkst. vienetų hektarui. R. Noreika pabrėžia, kad prieš sodinimą bent parą gluosnių ūglius būtina pamirkyti vandenyje. Maždaug 20 cm ūgliukas į žemę sukalamas visas, kad turėtų didesnį ilgį šaknims formuoti, o išsikišusio jo galiuko nedžiovintų saulė ir taip nebūtų prarandama drėgmė, ypač reikalinga šaknijimosi laikotarpiu. Nors Lietuvoje auga 21 rūšies gluosnių krūmai, tačiau auginti plantacijose biomasei tinka tik dvi - gluosninis žilvitis ir ilgalapis gluosnis, kuris natūraliai auga tik Vakarų Lietuvoje, taip pat jų hibridai ir klonai.

Nedidelius plotelius galima apsodinti rankomis, didesnėms plantacijoms reikalinga sodinimo mašina. Sodinimo paslaugas teikiančios bendrovės „Renergija" direktoriaus Donato Gusto pastebėjimu, mašinų pasirinkimas ypač mažas, nes bankrutavus danų įmonei, tokia įranga gaminama tik Švedijoje. Keturių sodinimo eilių mašina bendrovei kainavo apie 250 tūkst. litų. Pagal švediškos mašinos pavyzdį bendrovė susikonstravo dar vieną mašiną, kurios gamyba atsiėjo perpus pigiau, tad nuo šiol bendrovė gali plėsti ne tik savo gluosnių plantacijas, bet ir teikti sodinimo paslaugas. Viena mašina pavasarį galima pasodinti apie 200 ha gluosnių.

„Sodinimo mašinos privalumas - ne tik gerokai didesnis našumas, lyginant su sodinimu rankomis, bet ir tai, kad ūgliukai į žemę įkalami ir maksimaliai apspaudžiami žemėmis, todėl mažiau prarandama drėgmės", - pabrėžia mokslininkas R. Noreika,

Svarbūs darbai - frezavimas ir pjovimas

Pirmaisiais augimo metais gluosnius reikia ravėti ir purenti tarpueilius, kad būtų pagerinta dirvos aeracija ir sunaikintos piktžolės. Geriausia šiam darbui tinka freza, o purenti siūloma 5 cm gyliu. Vėliau, kas trejus metus nupjovus gluosnius biomasei, tarpueilius purenti reikėtų 8-12 cm gyliu, mat kuo puresnė dirva, tuo geriau gluosniai auga. D. Gusto pastebėjimu, piktžolėms tarpueiliuose naikinti herbicidų geriau nenaudoti, mat patirtis rodo, kad gluosniai sustresuoja, maždaug pora savaičių neauga, o tai greitos vegetacijos augalams yra gana ilgas laiko tarpas.

Kad pradėtų krūmytis, po metų pirmieji ūgliukai nupjaunami. Kuo žemiau pjaunama, tuo geresni išauga antrųjų metų ūgliai, auginsiantys biomasę, kuri bus pjaunama po trejų metų. Geriausia pjauti, kai dirva šiek tiek įšalusi, kad nebūtų pažeistos dar ne labai stipriai įsitvirtinusios šaknys. „Pjauti būtina ypač aštriais peiliais, kuo mažiau pažeidžiant krūmelius, kad būtų išvengta grybinių ligų plitimo", - perspėja mokslininkas. Beje, atrinkti gerai išsivystę stiebai gali būti naudojami kaip sodinamoji medžiaga plantacijoms plėsti.

Trąšoms - komunalinis dumblas

Norint, kad gluosniai augtų, juos būtina tręšti. Septynerius metus energetinius gluosnius auginančio D. Gusto pastebėjimu, ypač pasiteisina tręšimas komunaliniu dumblu, nes jis lėtai skaidosi, veikia keletą metų, pamažu atiduodamas augalams reikalingas medžiagas. Taip sutaupomi pinigai trąšoms įsigyti, o kartu išsprendžiama ir komunalinio dumblo panaudojimo problema. Bendrovės „Renergija" auginami gluosniai buvo tręšiami Kaišiadorių komunaliniu dumblu. „Kaišiadorių dumblas buvo ne plastilino, bet srutų pavidalo, todėl nupjovus pirmamečius gluosnius paskleisti srutvežiu nebuvo sudėtinga", - patirtimi pasidalina D. Gustas. Anot jo, optimali dumblo norma 150-200 t/ha, o tręšiant didesne norma (pvz., Lenkijoje skiriama 400 t/ha) dėl per didelio azoto kiekio gluosniai augins lapus, o ne kamieną.

Mokslininkas R. Noreika taip pat sutinka, kad dumblas - efektyvi energetinių gluosnių tręšimo priemonė, tik jis priduria, kad papildomai būtina tręšti kalio trąšomis, skiriant maždaug 80 kg veikliosios medžiagos hektarui.

Purenti tarpueilius ir tręšti gluosnius rekomenduojama kas treji metai, t. y. nupjovus subrendusius gluosnius. Gluosniai pjaunami ir smulkinami biomasei žiemą, kai jų drėgnumas būna mažiausias. Deginti tinka 45 proc. drėgnumo biomasė. D. Gusto skaičiavimu, pjaunant pirmąjį derlių (po ketverių auginimo metų) produktyvumas siekia 45 t/ha, vėliau - po 50 t/ha biomasės kas treji metai.

Auginti perspektyvu, nors paramos nelikę

Lig šiol 50-70 proc. gluosnių plantacijų įveisimo išlaidų buvo kompensuojama iš Europos Sąjungos fondų. 2007-2013 m. kaimo plėtros programos lėšoms senkant, planuojantys veisti energetinių gluosnių plantacijas greičiausiai paramos negaus.

Ūkininkas Viktoras Šarupičius energetinių gluosnių auginimu susidomėjo prieš trejus metus, daug skaitė literatūros. Energetiniams gluosniams auginti ūkininkas išnaudoja nedidelius plotelius Švenčionių ir Ignalinos rajonuose. Pirmieji gluosniai auga dviejuose 60 arų ploteliuose, šį rudenį ūkininkas planuoja energetiniais augalais apsodinti dar 80 arų.

„Auginant gluosnius, žemė nepraranda žemės ūkio paskirties statuso, tad kasmet gausite tiesiogines išmokas, be to, priedą už mažiau palankias ūkininkauti vietoves", - argumentus, kodėl verta rinktis šią alternatyvą tradiciniam ūkininkavimui, dėsto D. Gustas. Pasak jo, tinkamai įrengtos plantacijos atsiperkamumą garantuos ne tik auganti biomasės paklausa, bet ir didėsiančios tiesioginės išmokos, kurios skatins žemės brangimą ir jos vertės didėjimą.

Siekdama pasidalinti energetinių gluosnių auginimo patirtimi ir paskatinti daugiau ūkininkų imtis šios veiklos, bendrovė „Renergija" nuolat organizuoja lauko dienas gluosnių auginimo, priežiūros ir nuėmimo klausimais.

MŪ inf.