Kiek žemdirbiai gaus prisidėti prie transporto „žalinimo“
2020-12-14
pixabay.com nuotr.

Vilnius. Iki 2030-ųjų numatoma pasiekti, kad 15proc. šalies transporto naudojamų degalų būtų pagaminti iš atsinaujinančių išteklių. Žadama skatinti daugiau naudoti gamtinių dujų, teikti paramą biometano gamybai.

Lietuvos orą anglies dvideginiu labiausiai teršia transportas, dažniausiai naudojantis dyzeliną ir kitus naftos produktus. Kovojant su klimato kaita numatoma iki 2030- ųjų pasiekti, kad 15 proc. šalies transporto naudojamų degalų būtų pagaminti iš atsinaujinančių energetikos išteklių. Dabar šis rodiklis tik 4 procentai.

Kaip tai teks įgyvendinti, numatoma Energetikos ministerijos parengtame Alternatyviųjų degalų įstatymo projekte, kuris neseniai buvo pateiktas Seimui, šiomis dienomis jam pritarė pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas. Pasak įstatymo projektą pristačiusio buvusio energetikos viceministro Ryčio Kėvelaičio, numatoma didžiulė elektromobilumo plėtra.

Linas agro mob 21 04 01

Daugiau elektromobilių

Siekiama, kad po dešimtmečio Lietuvoje važinėtų maždaug 230 tūkst. elektra varomų mašinų, jos sudarytų apie šeštadalį viso automobilių parko. Dabar iš 1,5 mln. šalies automobilių – elektromobilių skaičius nesiekia nė 2 tūkstančių, nepakanka ir jų įkrovimo aikštelių. Gerokai daugiau vadinamųjų hibridinių mašinų.

Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymo projektą numatoma teikti paramą elektromobiliams įsigyti tol, kol jie nesudarys dešimtadalio viso transporto. Šiemet iš Klimato kaitos programos skirta kelios dešimtys mln. eurų švaresniam visuomeniniam transportui įsigyti, 5 mln. eurų gyventojams, kurie galėtų gauti kompensaciją, pirkdami elektromobilį – naują ar naudotą, ir šį rudenį dar per 3 mln. eurų skirta verslo įmonėms kompensuoti dalį lėšų už įsigytus elektromobilius. Numatyta ir įkrovimo stotelių plėtra: atstumas tarp jų turėtų būti ne didesnis nei 50 kilometrų.

Mažinant oro taršą anglies dvideginiu, vienas iš Lietuvos tikslų – iki 2030 metų pasiekti, kad dešimtadalis naudojamų transporto degalų būtų pagaminti iš biometano dujų. Todėl reikia statyti naujų biodujų jėgainių, paramą tam jau teikia ir dar žada ateityje Aplinkos, Energetikos, Žemės ūkio ministerijos.

Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad tiek plėtojant elektromobilumą, tiek su biometano gamyba, tiek ir su biodegalų naudojimu Lietuva gerokai atsilieka nuo 2020 m. numatytų rodiklių.

„Elektromobilių įsigijimą riboja tai, kad jie dar palyginti brangūs. Prognozuojama, kad apie 2026 m. naujų elektromobilių ir degalus naudojančių naujų automašinų kainos turėtų susilyginti, numatoma parama turėtų skatinti pirkti elektra varomas mašinas. Turi plėsti tą infrastruktūrą. Reikia ne tik elektromobilių, reikia elektrifikuoti ir geležinkelius. Be to, turės taikyti viešuosius žaliuosius pirkimus - valstybės, savivaldybių įmonės turės pirkti aplinkos neteršiantį transportą. Žodžiu, naujai valdžiai darbo daug bus“, - aiškina M. Nagevičius.

Skatins biodujų gamybą ūkiuose

Numatoma, kad jau po šešerių metų didžioji dalis viešojo transporto turėtų pereiti prie alternatyvių degalų, o dar po kelerių metų naudotų tik tokius degalus arba elektromobilius. Europos Sąjungoje vieni iš labiausiai skatinamų naudoti alternatyvių degalų – biometanas arba gamtinės dujos. Tik jos būtų ne atitekėjusios iš kitų šalių, o pagamintos Lietuvoje – iš mėšlo, maisto ir kitų atliekų.

Apytikriai skaičiuojama, kad Lietuvos gyvulių kompleksuose, paukštynuose, įmonėse ir smulkesniuose ūkiuose veikia keliasdešimt biodujų jėgainių, gaminančių elektrą ir šilumą. Tačiau biometano, kuris tiktų transportui, kol kas niekas negamina, nes neturi įrangos išvalyti biodujas, kad jos būtų tinkami degalai automašinoms. Anot energetikos viceministro R. Kėvelaičio, šiemet skirta 8 mln. eurų parama jėgainėms įsirengti biodujų valymo įrenginius, paraiškų pateikta dvigubai daugiau nei skirta pinigų. Esą gaminti biometaną degalams labiau apsimokės nei dabar pardavinėti elektrą rinkos kainomis.

„Bus ir pačių biodujų gamybos skatinimas, su Žemės ūkio ministerija taikysime paramą ne tik smulkiems ūkiams, kaip anksčiau bet ir dideliems ūkiams, kurie tų žaliavų biodujų gamybai turi“, – sakė viceministras.

Degalinės privalės pirkti biometaną

„Paramą biometano gamybai šiemet gavo gana stambios žemės ūkio ir energetikos bendrovės. Bet kol kas lūkuriuoja, nes joms tos paramos nepakanka, reikia papildomų investicijų, be to, kol kas nėra kur to biometano dėti. Alternatyvių degalų įstatymo projekte numatyta, kad tokiu biometanu bus varomas visuomeninis transportas. Kas pardavinės gamtines dujas transportui, - degalinių tinklai, kitos įmonės ateityje privalės įsigyti tam tikrą kiekį biometano, jis turės sudaryti dešimtadalį parduodamų dujų. Šio įstatymo projekte numatomi tam tikri įpareigojimai ir degalinių tinklams“, - sako Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.

Jau keli dešimtmečiai Lietuvoje, siekiant sumažinti transporto taršą, į dyzeliną ir benziną reikalaujama įmaišyti tam tikrą kiekį bioetanolio ir biodyzelino, dažniausiai gaminamų iš grūdų ir aliejinių augalų. Alternatyviųjų degalų įstatymo projekte numatyta tokių biopriedų degaluose padidinti du kartus - iki 9 proc. Pasak Biodegalų asociacijos prezidento Mindaugo Palijansko, ir čia atsiliekame nuo kitų ES šalių, neišnaudojamos šalies įmonių galimybės, nes iki šių metų pavasario buvo neleidžiama maišyti biodegalų žiemą.

„ES jau dabar reikalauja 10 proc., o pas mus tik 4 proc. maišoma. Europa naudoja su 7 proc. biopriedų dyzelino ir 10 proc. benzino mišinius“, – tvirtino M. Palijanskas.

Ar „įveiksime“ palmių aliejų?

Ir Lietuvos žemdirbiams, ir biodegalų gamintojams kelia nerimą didėjantis palmių aliejaus, skirto biodyzelino gamybai, importas.

„Mes norime, kad į degalus būtų pilamas iš mūsų išaugintų rapsų Lietuvoje pagamintas aliejus, o ne iš kažkur atvežtas palmių aliejus. Bet degalų tiekėjai nemažai atsiveža palmių aliejaus. Kodėl mes turime atiduoti pinigus tiems, kas kerta atogrąžų miškus?“, - piktinosi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Būtent dėl didėjančios tokio aliejaus paklausos Indonezijoje ir Malaizijoje naikinami atogrąžų miškai, vietoje jų plečiamos alyvpalmių plantacijos, naikinama bioįvairovė, didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai.

Seimo narys Kazys Starkevičius ir buvusi parlamentarė Virginija Vingrienė buvo pasiūlę įstatymo pataisą Lietuvoje degalais nelaikyti biodegalų, pagamintų iš alyvpalmių aliejų ir jų šalutinių produktų. Tačiau Aplinkos apsaugos komitetas, atsižvelgęs į Energetikos ministerijos bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, šią pataisą atmetė. Kai kurie parlamentarai įžvelgė, kad taip kertasi vietinių biokuro žaliavos gamintojų ir ją importuojančių verslininkų interesai, be to prieštarautų laisvam prekių judėjimui.

Pasak energetikos viceministro R. Kėvelaičio, Seimo komitetuose svarstant šį klausimą buvo sutarta dėl kompromisinės formuluotės, esą ji yra ambicingesnė už Europos Komisijos reikalavimą.

„Biodegalais būtų nelaikomos tos žaliavos, kurios turi didelę netiesioginę žemės naudojimo keitimo riziką“, – teigė jis. Tokia nuostata Europos Sąjungoje įsigaliotų nuo 2030-ųjų, Lietuvoje – nuo 2024 metų.

„Pasirinktas labai atsargus variantas, atsakomybė permesta ES reglamentui, bet kažin, ar tai sumažins atogrąžų miškų kirtimą. Pagal minėtą reglamentą palmių aliejų, skirtą biodegalams, į ES bus galima įvežti, jeigu bus pateikiamas atitinkamas sertifikatas ir taip įrodoma, kad produkcija išauginta neiškirtus miško. Tačiau, vargu, ar kas sukontroliuos, kur iš tikrųjų augo alyvpalmės“, - abejojo Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius.

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės, Alternatyviųjų degalų įstatymo projektas Seimo posėdyje bus svarstomas šią savaitę, ketvirtadienį.

Energetikos ministerijos skaičiavimu, norint įgyvendinti ambicingą tikslą, kad iki 2030 m. šeštadalis Lietuvos transporto naudojamų degalų būtų žalieji arba alternatyvūs degalai, gali prireikti 1,5 mlrd. eurų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių rūšių augalų plotus ūkyje šį pavasarį ketinate gerokai padidinti?
Orai