Vilnius. Grūdais prekiaujančios ir juos perdirbančios įmonės vis dažniau investuoja į atsinaujinančios energijos šaltinius, dažniausias pasirinkimas – saulės elektrinės.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidento Karolio Šimo teigimu, Asociacijai priklausančios įmonės, siekdamos mažinti CO₂ emisiją ir suprasdamos ES žaliojo kurso svarbą, imasi realių žingsnių ir investuoja į atsinaujinančią energetiką.

„Toks sprendimas ne tik padeda gerokai sumažinti CO₂ emisiją, apskritai aplinkos taršą, prisideda didinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę, yra ekonomiškai naudingas“, – apie vis dažniau įmonėse įrengiamas saulės elektrines kalba K. Šimas. 

Jo vadovaujama įmonė „Agrokoncerno grūdai“ visą reikiamą elektros energiją gauna būtent iš saulės elektrinių. Jos yra įrengtos penkiuose įmonei priklausančiuose elevatoriuose, taip pat energiją generuoja dvi nutolusios saulės elektrinės Joniškio ir Šiaulių rajonuose. 

Neseniai buvo nuspręsta įsigyti ir dvylika elektromobilių, jų įkrovimo stotelių tinklas įrengtas taip, kad padėtų užtikrinti sklandžias ir ekonomiškas darbuotojų keliones.  

Trečdalį įmonei reikalingos energijos iš įrengiamos saulės elektrinės ketina gauti ir įmonė „Fasma“, nuo 2020 m. 7-10 proc. per metus suvartojamos energijos iš saulės gauna UAB „Naujasis Nevėžis”, dar vieną dalį sudaro perkama sertifikuota žalioji energija.

Biokuro katilinę, kaip vieną iš pasiteisinusių sprendimų, įvardija „Roquette Amilina“ generalinis direktorius Edvinas Bernotas. Ji paleista 2013 m.

„Ši investicija dar kartą pateisino lūkesčius, kuomet visa pramonė Europoje juto prasidėjusio karo Ukrainoje pasekmes dėl išaugusių dujų tiekimo kainų. (...) Taip pat nuo 2016 m. perkame atsinaujinančią elektros energiją iš vėjo ir saulės jėgainių“, – pasakoja E. Bernotas

Realiais skaičiavimais pagrįsti sprendimai 

Ilgą sąrašą priemonių, padedančių mažinti CO₂ gali išvardinti bendrovės „Agrochema“ darbų saugos ir kokybės skyriaus vadovas Gražvydas Mickevičius. 

Trečdalį įmonės veiklai reikalingos elektros jie pasigaminame patys iš keturiuose padaliniuose įrengtų saulės elektrinių, hibridiniai automobiliai pakeitė iki šiol įmonės naudotus varomus dyzelinu ir benzinu. Taip pat, siekiant efektyvinti šilumos energijos sunaudojimą, renovuojami ir sandarinami pastatai, ūkininkams skirtos prekės, pristatomos organizuojant optimalius logistinius srautus, o supirkti grūdai į uostą iš bendrovės elevatorių keliauja vagonuose geležinkeliais. Teigiama, kad šios priemonės leido bendrovei CO₂ emisijos ekvivalentą nuo 2020 iki 2024 metų sumažinti 24 proc.

AB „Linas Agro” generalinio direktoriaus Jono Bakšio teigimu, kuriant ilgalaikę vertę žemdirbių ūkiams, padedant ne tik stabiliai, bet ir tvariai augti, inovatyvūs sprendimai klimato kaitos akivaizdoje – neišvengiami.

AB „Linas Agro” tapo vieninteliu „HeavyFinance” anglies dioksido kreditų programos atstovu Lietuvoje ir sieks sumažinti ūkininkų CO₂ emisijas, pagerinti dirvožemio kokybę ir ūkių pelningumą.

Įmonių atstovai teigia, kad nemažą efektą gali duoti ir, sakytum, nereikšmingi pokyčiai: atnaujintos apšvietimo sistemos, gamybos proceso metu susidarančios šilumos išnaudojimas, reguliariai atnaujinamas vilkikų ir krautuvų parkas naujais, mažiau taršiais automobiliais, galiausiai – medžių sodinimas, tą minėjo beveik visos įmonės.

„Dauguma tvarumo priemonių reikalauja ilgo planavimo, tikslaus įgyvendinimo, todėl ir efektas matomas ne iš karto. Tad inicijuojame ir paprastų, nedidelių iniciatyvų, kurios kainuoja nedaug, bet yra matomos ir efektyvios, pavyzdžiui, plastikinių maišelių atsisakymas prekybos vietose, klientų ir darbuotojų edukavimas apie tvarų produktų naudojimą, teisingą pakuočių utilizavimą ir pan.“, – pasakoja G. Mickevičius.

LGPPA teigimu, siekdamos dirbti tvariau, įmonės ne tik pačios taip elgiasi, bet ir renkasi panašiai mąstančius partnerius.