Europos biokuro rinkų spragas užpildo lietuviškos technologijos
2019-08-07

Vilnius. Mūsų šalies biomasės energetikos pramonės įmonės kuria bei gamina vis daugiau biokuro technologijų (vien jų eksportas šiuo metu sudaro maždaug 100 mln. eurų kasmet) ir net skina laurus ant apdovanojimų pakylos. Apie populiariausias biokuro technologijų eksporto kryptis, tendencijas ir ateities planus pasakoja šio sektoriaus atstovai.

Trys iš penkių – lietuvių technologijos

Toli už Lietuvos ribų žinoma ir biomasės deginimo technologijomis išsiskirianti bendrovė „Enerstena“ subūrė mokslininkų ir profesionalų komandą, kurios sukurta įranga eksportuojama į Lenkijos, Latvijos, Prancūzijos, Baltarusijos, Ukrainos rinkas. Artimiausiu metu tikimasi įžengti į biokuro požiūriu pažangiausias šalis Suomiją ir Švediją, na, o ateities žvilgsnis nukreiptas į Aziją: Kiniją, Indiją ir pan.

Dojus agro 19 09 10

„Kaip progresyviausią Europos rinką galima išskirti Lenkiją, kuri paskutiniais metais centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektoriuje daro ryžtingus veiksmus ir pereina nuo taršaus iškastinio anglies kuro prie biomasės. Įdomu tai, kad viešuosiuose Lenkijos CŠT konkursuose dažniausiai dalyvauja iki penkių dalyvių: Austrijos, Švedijos ir trys Lietuvos technologijų kūrėjai. Taigi mūsų rangovai absoliučiai dominuoja Lenkijos rinkoje, o tai rodo aukštą lietuviškų biomasės technologijų pažangą ir konkurencingumą“, – tikina UAB „Enerstena“ komercijos direktoriaus funkcijas atliekantis Gediminas Venckus.

Nuo nepasitikėjimo iki aukštos reputacijos

Atsinaujinančių išteklių srityje daugybę metų projektus vysto ir įmonių grupė „E energija“, kuri biokuro katilinių įrangos gamybos, automatikos, montavimo bei eksploatavimo patirtį eksportuoja į Ukrainą, o strategine rinka taip pat laiko kaimyninę Lenkiją. Pasak generalinio direktoriaus Gedimino Ulozos, „E energijos“ grupės patirtis pereinant nuo iškastinio kuro prie biokuro technologijų sulaukė susidomėjimo kaimyninėje šalyje dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – griežtėjančių ES reikalavimų bei taršos, susidarančios dėl miestuose naudojamos anglies šilumai gaminti. Be to, „besikeičiantis visuomenės požiūris į ekologiją ir klimato kaitą spaudžia tiek savivaldybių įmones, tiek privačias bendroves ieškoti švaresnių šilumos ir elektros gamybos technologijų alternatyvų“. Na, ir galiausiai keičiasi ir teisinė bazė, naudojama ES struktūrinių fondų parama.

„Kai pradėjome veiklą Lenkijoje, biokuro panaudojimo alternatyva buvo mažai žinoma, šilumos gamybos sektorius, galima sakyti, nepasitikėjo šio sprendimo efektyvumu, vyravo visuomenės baimių dėl gamtos išteklių (konkrečiai – medienos) sunaikinimo. Lietuvos patirtis trumpu laikotarpiu įgyvendinti daugybę perėjimo prie biokuro technologijų panaudojimo projektų šilumos ūkiuose, taip pat nepriklausomų gamintojų patirtis efektyviai gaminti ir parduoti šilumą miestams tikrai pasitarnavo tam, kad kaimyninėje šalyje pagerėtų biokuro gamybos technologijų panaudojimo reputacija“, – teigia G. Uloza.

Lietuvių technologijoms – aukščiausi įvertinimai

Atsinaujinančių išteklių srityje pirmauja Švedija. Todėl ypač džiugu, kad už lietuviškų technologijų plėtrą per bendradarbiavimą su moksliniais tyrimais šios šalies karalius dar 2015 metais „Enerstenai“ įteikė garbingą apdovanojimą, prie kurio daug prisidėjo jos Mokslinių tyrimų ir vystymo centras. O akredituotos biomasės kuro laboratorijos tyrimų tikslumas pasauliniuose konkursuose taip pat vertinamas prizinėmis pozicijomis.

„Europoje tradiciškai vyrauja medienos biomasės kuras, kurio degimas išlaikant aukštus aplinkosauginius ir efektyvumo rodiklius yra gana gerai išvystytas. Tačiau pastebime tendencijas, kad išsivysčiusiose rinkose kuro kokybė prastėja, dėl to atsiranda ankstyva senų katilų korozija, tad reikia tobulinti biomasės technologijas. Šiuo metu mūsų bendrovė įrengia pažangią kuro deginimo laboratoriją, kuri tirs netradicinio kuro deginimo galimybes ir padės pagrindus esamoms technologijoms tobulinti bei naujoms vystyti“, – apie „Enerstenos“ indėlį į švarią bei tvarią energiją ir taršos mažinimą pasakoja G. Venckus. 

Nuo biokuro ruošimo iki pelenų šalinimo įrangos

Lietuvoje sukaupta inžinerinės srities bei šilumos ūkių rekonstrukcijos patirtis davė didelį postūmį energetikos srityje veikiančiam verslui. Štai „E energija“ grupei priklausanti ir jau 25 veiklos metus skaičiuojanti UAB „Energijos taupymo centras“ biokuro katilinių projektus įgyvendina dviejuose Lenkijos miestuose, o Baltijos bei Skandinavijos šalis, Baltarusiją, Ukrainą ir Lenkiją aprūpina pačiomis įvairiausiomis biokuro technologijomis.

„Mūsų grupės bendrovės gamina ir montuoja biokuro ruošimo, tiekimo ir deginimo, dūmų valymo ir šalinimo, pelenų šalinimo įrangą, vandens šildymo ir garo katilus. Šiuo metu produkcijos asortimentas apima 1,5–15 MW galios viename įrenginyje. Naujų galimybių efektyviau naudoti biokurą suteikia kondensacinė įranga, – teigia „Energijos taupymo centro“ generalinis direktorius Saulius Jurgelėnas. – Eksportuojama įranga sukurta ir pagaminta mūsų specialistų Panevėžyje, ją itin vertina užsienio klientai“.

Paskata biotechnologijų eksportui

Jau praėjusiais metais mažos ir vidutinės įmonės galėjo pasinaudoti bendrovės „Invega“ teikiamu eksporto kreditų draudimu, šiemet tokia galimybė atsirado ir didelėms. Tad, tikėtina, šiame sektoriuje Europoje lietuviškų technologijų tik daugės.  

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas sako, kad „naujasis eksporto rizikos valdymo instrumentas turėtų paskatinti Lietuvos biokuro technologijų eksportą į šalis, kuriose jų poreikis yra didžiulis. Kalbame, pavyzdžiui, apie Ukrainą, Baltarusiją, Moldovą ir kitas, kuriose užsakovai arba neturi užtektinai savų lėšų, arba vietos bankai nefinansuoja ilgalaikių investicinių projektų, arba finansavimo sąnaudos tiesiog yra itin didelės. Na, o privatūs draudikai tokių eksporto sandorių dėl didelės rizikos apskritai nedraudžia“.

UAB "Komunikacijos laikas", MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate Lietuvos žemės ūkio plėtrą, atsižvelgdami į 15 metų narystę Europos Sąjungoje?
Orai