Berlynas. Vokietijos mokslininkai įsitikinę, kad būtina išplėsti energetinių augalų panaudojimo galimybes. Biodujų gamybos metu susidariusias medžiagas tikslinga pritaikyti trąšų, chemijos, maisto pramonėje, rašo „Agrarheute".

Hohenheimo ir Fraunhoferio universitetų tyrėjai, gamybininkai ir energetinių augalų augintojai suvienijo pastangas sukurti tvarią biodujų gamybos sistemą. Trejus metus truksiančio projekto vertė - 3,9 mln. eurų. Jis apims visą biodujų gamybos grandinę: nuo kultūrų auginimo iki likutinių medžiagų panaudojimo. Tikimasi rasti būdų, kaip padidinti biojėgainių pelną bei sutrumpinti gamybos procesą.

Kiek dujų susidarys fermentacijos metu, priklauso ne tik nuo augalų rūšies. Rezultatai gali skirtis, priklausomai nuo dirvožemio sudėties, klimatinių sąlygų, tręšimo. Nepaisant kukurūzų populiarumo, mokslininkai įsitikinę, kad būtina įvertinti ir kitų augalų, pavyzdžiui, burnočių (Amaranth) ir miskantų (Miscanthus) genties augalų, galimybes.

Nei viena augalininkystės šaka neišsiverčia be trąšų. „Kai kurie biodujų įmonėse susidarantys fermentacijos likučiai gali būti panaudojami kaip azoto, fosforo druskų šaltiniai energetiniams augalams tręšti", - teigia Jennifer Bilbao iš Fraunhoferio universiteto. Pritaikius specialius džiovinimo metodus, į aplinką išsiskiria mažiau lakiųjų medžiagų (amoniako), kurios tampa vertingų trąšų dalimi.

Fermentacijos metu susidaro didelis kiekis pieno, acto, sviesto rūgščių, kurios naudingos ne tik biodujų gamybai. Pieno rūgštis naudojama maisto pramonėje, acto rūgštis - bioplastiko gamyboje. Pasak J. Bilbao, ateityje šias medžiagas būtų galima išgauti iš filtrato.

Mokslininkai pasirengę išanalizuoti įvairius techninius biodujų gamybos variantus, nustatyti produktyviausias bakterijų padermes bei išbandyti naujas medžiagas, kurios paskatintų mikroorganizmų veiklą.

MŪ inf.