Vilnius. Išaugus elektros energijos kainoms, ne tik maisto pramonė, bet ir visas žemės ūkio sektorius šaukiasi pagalbos. Ar atsinaujinanti energetika galėtų palengvinti šią naštą ir kokiomis priemonėmis gali naudotis ūkininkai?

Apie tai kalbėta šią savaitę vykusiame parlamentinio Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Apie tai, kas tinka žemdirbiams, o kokiomis priemonėmis jie vis dėlto negali pasinaudoti, diskutuota ir praėjusios savaitės posėdyje, tačiau tuomet Energetikos ministerijos paprašė laiko parengti atsakymus į visus klausimus.

Šįkart atsakymus pateikusi Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės patarėja Jevgenija Jankevič teigė, kad ūkininkams, pagaminantiems elektros energijos perteklių, netikslinga skirti kompensacijas, nes tai iškreiptų rinką.

Vis dėlto ji teigė, kad  perteklinę energiją galima atiduoti jau ir dabar. „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad jei ūkininkas turi saulės elektrinę ir dalyvauja vadinamojoje gaminančio vartotojo schemoje, tai kaupimo laikotarpio pabaigoje sutartinėmis kainomis tą nesuvartotą perteklių jis atiduoda tiekėjui, su kuriuo yra pasirašęs sutartį“, – sakė J. Jankevič.

Praėjusio posėdžio diskusijose suabejota, ar paramą atsinaujinantiems energijos šaltiniams ūkininkas gali gauti tuomet, kai ta elektra naudojama visame ūkyje, ar vis dėlto sąlygos yra kitokios? Šįkart sulaukta paaiškinimo, kad galima naudoti visam ūkiui, tačiau turi būti vienas elektros įvadas.

Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės vyriausiasis specialistas Sergejus Garbar'as teigė, kad yra sprendinys ir turint skirtingus įvadus. „Jei ūkininkas įrengia ant vieno pastato ir turi dar kelis nutolusius, skirtingais įvadais pajungtus pastatus, jis gali dalį (pagamintos elektros – red. past.) priskirti tiems objektams. Visi variantai įmanomi, o paramos teikimą reglamentuojančiuose dokumentuose deklaruojamos nuostatos, kokiomis sąlygomis parama teikiama. Ūkininkai tai gali daryti dabar“, – kalbėjo S. Garbar'as.

Jis patikslino, kad gaminančių vartotojų maksimali galia šiuo metu yra neribojama, tačiau ją lemia iš tinklų gautos techninės sąlygos, taip pat elektrinės galia negali viršyti vietos įvado galios.

Dalintis pagaminta elektra – tik tarp savo objektų

Ne kartą yra nuskambėjęs klausimas, ar ūkininkai galėtų būti ne tik atsinaujinančios energijos vartotojai, bet ir turėtų galimybę dalytis tokia elektra. Vis dėlto, anot J. Jankevič, gaminančio vartotojo modelis skirtas išimtinai gamybai savo ūkiui be galimybės parduoti, tad energiją galima paskirstyti tik tarp savo nuosavybės teise valdomų objektų.

Įstatymai nedraudžia ūkininkams, dalyvaujantiems gaminančių vartotojų schemoje, priskirti dalį galios kitiems savo objektams. „Pagal anksčiau (2014-2020 m.) fiziniams asmenims taikytas finansavimo schemas, tarp jų ir ūkininkams, buvo draudžiama naudoti elektrą ūkinei komercinei veiklai 5 metus nuo išlaidų kompensavimo prašymo apmokėjimo dienos. Jei ūkininkas norėtų dalį elektros naudoti ūkinei komercionei veiklai, turėtų pasirūpinti, kad apskaita būtų atskirta“, – teigė patarėja.

Anot jos, šiuo metu planuojami kiti paramos būdai ir numatoma įvertinti galimybę fiziniams gaminantiems vartotojams, kurių elektrinės įrengiamos pasinaudojus valstybės subsidiją, pagamintą elektros energiją naudoti ir ūkinei komercinei veiklai.

Ji taip pat priminė, kad ūkininkai galės pretenduoti į kelias tvariai energijai skirtas paramos priemones, kurių šaukimai planuojami šių metų pabaigoje ar kitų metų pirmame ketvirtyje.

Tačiau iki to ūkiams ir bendrovėms reikia ir išgyventi, ir turėti lėšų investuoti. „Daug priemonių pristatėte, kurios įmonėms ir ūkiams bus reikalingos po mirties. Mes kalbame apie pagalbą šiandien“, – sakė parlamentinio komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, išklausęs Energetikos ministerijos atstovų pasisakymą ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pristatytas investicinės pagalbos priemones.

Galimybė kooperuotis – energetinės bendrijos

Svarstant, kaip pagelbėti žemdirbiams dabar, išsakyta mintis leisti ūkininkams už suvartotą elektros energiją atsiskaityti per 2-3 mėnesius. Energetikos ministerija pabrėžia, kad, visų pirma, pagalba žemės ūkio subjektams – Žemės ūkio ir Finansų ministerijų prerogatyva.

O dėl atsiskaitymų atidėjimų – tai tiekėjai galėtų svarstyti tokią galimybę, nors teisės aktai to nenumato. „To norėtų ir pramonė bei kitas verslas. Tiekėjai nėra finansiškai pajėgūs savo lėšomis taikyti šį modelį“, – taškus dėliojo J. Jankevič.

Į žemdirbių išsakytus prikaištus, kad, pasiryžus įsirengti saulės elektrines, paraiškos ir leidimai nagrinėjami itin ilgai, ji atsakė, kad paraiškų vertinimo terminai nustatyti paramos sąlygose, vertinimo trukmė priklauso ir nuo gautų paraiškų kiekio bei administravimui turimų žmogiškųjų išteklių.

Seimo narys Jonas Gudauskas teiravosi, kas galėtų pretenduoti į paramą atsinaujinančių išteklių bendrijoms. Energetikos viceministrė Inga Žilienė teigė, kad tai galėtų būti galimybė ir smulkiesiems ūkininkams pasitelkti atsinaujinančių išteklių energetiką.

„Galbūt vieniems neapsimoka statyti saulės elektrinę ar vėjo jėgainę, tačiau susibūrus į bendriją, tikrai būtų galimybė dalytis, naudoti tą elektros energiją, ją parduoti, jei susidarytų perteklius. Pagrindinė sąlyga  – bendrija turi būti ne pelno siekianti. Keli ūkininkai susiburia, užsiregistruoja, priima įstatus, nusistato sprendimų priėmimo tvarką – panašiai kaip daugiabučių bendrija. Praneša reguliuotojui bei ESO ir gali veikti, pretenduoti į paramą. Tai galimybė kooperuotis, sutelkti finansus, apsirūpinti pigesne energija, sumažinti išlaidas“, – aiškino viceministrė.

Vis dėlto tiek Energetikos, tiek Žemės ūkio ministerijos atstovų pasisakymais nei Seimo nariai, nei žemdirbių atstovai patenkinti neliko. Jiems trūko ir aiškumo, ir, kaip pabrėžė ne vienas žemdirbių asociacijų atstovas, priemonių, kurios padėtų jau dabar, o nei ateityje, nes iki tol, anot jų, nevisi ir išgyvens.