Vokė, Vilniaus r. Energinių augalų plantacijoms veisti plačiausiai naudojami gluosniniai žilvičiai (Salix spp.). Turėdami galingas, giliai į dirvą prasiskverbiančias šaknis, jie gerai pasisavina maisto medžiagas, auga net 10 kartų greičiau negu įprastinių rūšių medžiai, yra atsparūs ligoms ir įvairiems kenkėjams.

Siekiant užauginti didesnę biomasę, gluosnius reikia tręšti. Kaip tai daryti, patirtimi dalijasi LAMMC Vokės filialo mokslininkės Eugenija Bakšienė ir Jelena Titova. Mokslininkės siūlo gluosnių tręšimui naudoti nuotekų dumblo kompostą (NDK). Jame yra azoto, fosforo, kalio ir kitų elementų, kurie reikalingi augalų augimui.

J. Titovos nuomone, tai būtų vienas iš būdų utilizuoti miestų valymo įrenginiuose susikaupusią atlieką - nuotekų dumblą, ir kartu gauti ekonominę naudą.

„Tačiau nuotekų dumblo kompostą reikėtų naudoti labai atsargiai, laikantis aplinkosauginių reikalavimų. Jame, kaip ir nuotekų dumble, yra didelės koncentracijos sunkiųjų metalų, todėl itin svarbu reguliuoti tręšimą, kad jie neigiamai nepaveiktų aplinkos, taip pat ir dirvožemio", - sako Jelena Titova

Lietuvoje leidžiamos sunkiųjų metalų koncentracijos nuotekų dumble ir dirvožemyje po tręšimo dumblu yra aprašytos normatyviniame dokumente LAND 20-2001 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai", patvirtinti aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349. Šiuo metu Lietuvoje kompostuoti ir po to naudoti tręšimui galima I ir II kategorijos A ir B klasės dumblą.

LAMMC Vokės filiale vykdomi tyrimai, kurių tikslas yra nustatyti galimybę auginti energinius augalus, tarp jų ir gluosnius, kietajam biokurui tręšiant juos nuotekų dumblo kompostu. Gluosnių sertifikuota sodinamoji medžiaga įsigyta iš bendrovės „Jūsų sodui". Lauko bandymai, įrengti 2005 m. priesmėlio paprastajame išplautžemyje. Jame veislių Tora, Tordis ir Gudrun gluosniai augo iki 2012 m. pavasario. Prasidėjus vegetacijai, po nupjovimo buvo patręšti mineralinėmis N₉₀P₆₀K₉₀ trąšomis ir mulčiuoti Vilniaus miesto nuotekų dumblo kompostu.

Mineralinės trąšos buvo beriamos kasmet, nuotekų dumblo kompostas - tik prieš bandymo įrengimą. Reikia atkreipti dėmesį, kad nuotekų dumblo ar nuotekų dumblo komposto cheminę sudėtį reikėtų nustatinėti kiekvieną kartą prieš naudojant juos tręšimui, kadangi nuo to priklauso tręšimo norma.

Augalai auginti trejus metus (2012-2014 m.). Gluosniai buvo pasodinti po dvi eilutes su 0,70 m tarpueiliais. Tarp eilučių su skirtingais atstumais tarp augalų paliktas 1,5 m tarpas. Eilutėse sodinti 0,65 ir 0,50 m atstumu.

„Nustatyta, kad tręšimas nuotekų dumblo kompostu padidino suminio azoto, judriųjų fosforo ir kalio koncentracijas dirvožemyje. Dirvožemio tręšimas NDK dažniausiai silpnino dirvožemio rūgštėjimą. Tačiau per trejus eksperimento metus jis vis tiek tapo rūgštesnis (0,03-0,47 proc.). Organinės anglies koncentracija nepakito", - informacija pasidalijo Eugenija Bakšienė

Palyginus su netręštu dirvožemiu, gluosnių tręšimas nuotekų dumblo kompostu didino sunkiųjų metalų koncentracijas. Ypač padidėjo cinko ir vario koncentracijos, bet šiuo metu galiojančių Lietuvoje leistinų normų neviršijo.

Visais tyrimo metais didžiausią sausųjų medžiagų masės derlių suformavo veislės Tora (29,2-62,0 t/ha) ir Tordis (29,0-58,2 t/ha), mažiausią - veislės Gudrun gluosniai (23,1-35,0 t/ha). Eilutėse tankiau susodinti gluosniai suformuodavo didesnį sausųjų medžiagų biomasės derlių nei augantys 0,65 m atstumu. 20 t/ha nuotekų dumblo komposto norma po trejų eksperimento metų taip pat didino derlių, bet silpniau, nei N₉₀P₆₀K₉₀.

„Eksperimentas šiuo metu tęsiasi. Manome, kad intensyvesnis nuotekų dumblo komposto poveikis pasirodys dar po kelerių metų," - sako mokslininkės.

MŪ inf.