Briuselis. Europos Komisija pagal ES valstybės pagalbos taisykles patvirtino priemonę elektros energijos gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių Lietuvoje remti.

Už konkurencijos politiką atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager sakė: „Šios dvi schemos leis Lietuvai toliau remti atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą šalyje ir išlaikyti daug elektros energijos suvartojančių bendrovių konkurencingumą, sumažinant jų įmokas, iš kurių finansuojama ši parama. Tai padės Lietuvai pereiti prie mažaanglės ir ekologiškai tvarios energijos tiekimo, siekiant ES aplinkosaugos tikslų ir laikantis valstybės pagalbos taisyklių.“

Pagalba elektros energijos gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių

2012 m. Lietuva parengė schemą, skirtą elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (vėjo, saulės, vandens, biomasės ir biodujų) gamintojams remti. Schema bus taikoma iki 2029 m., o numatomas bendras biudžetas iki paramos laikotarpio pabaigos – 1,242 mln. EUR.

Sausio 8 dieną Komisija patvirtino pagalbą, suteiktą pagal šią schemą nuo 2012 m. iki 2015 m., kuriais buvo atrinktas paskutinis pagal schemą teikiamos pagalbos gavėjas. Šiuo laikotarpiu pagalbos gavėjai buvo atrinkti konkurso tvarka ir jiems 12 metų bus teikiama parama supirkimo priemokomis (t. y. gamintojas parduoda savo pagamintą energiją rinkoje ir prie rinkos kainos gauna papildomą išmoką).

Siekiant išvengti pernelyg didelių administracinių išlaidų, mažoms elektrinėms, kurių galingumas mažesnis nei 30 kW (o nuo 2013 m. – mažesnis nei 10 kW), parama teikiama 12 metų taikant fiksuotąjį supirkimo tarifą (t. y. už pagamintą elektros energiją mokama garantuota kaina).

Komisija nustatė, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį, nes rinkos kaina nevisiškai padengia elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių išlaidas ir pagalbos gavėjai teikė pagalbos paraiškas prieš pradėdami eksploatuoti įrenginius. Pagalba taip pat yra proporcinga ir apribota iki būtino minimumo, nes ja padengiamas tik gamybos išlaidų ir elektros energijos rinkos kainos skirtumas.

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Lietuvos taikoma priemonė atitinka ES valstybės pagalbos taisykles, nes ja, siekiant ES aplinkosaugos tikslų, skatinama elektros energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pernelyg neiškraipant konkurencijos.

Pagalba daug energijos suvartojantiems subjektams

Lietuvos paramos schema, skirta elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamintojams, yra finansuojama galutinių elektros energijos vartotojų mokamo mokesčio lėšomis.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuva ketina sumažinti šį mokestį daug energijos suvartojantiems pramonės subjektams, pvz., trąšų gamybos sektoriuje veiklą vykdančioms bendrovėms. Pagalbos gavėjai, įrodę, kad jų elektros energijos vartojimo intensyvumas yra bent 20 proc., gaus kompensaciją, kurios dydis – 85 proc. praėjusiais metais sumokėto mokesčio.

Komisijos 2014 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėmis valstybėms narėms leidžiama tam tikromis sąlygomis remti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Šių taisyklių tikslas – pasiekti ES plataus užmojo energetikos ir klimato politikos tikslus kuo mažesne kaina mokesčių mokėtojams ir pernelyg neiškraipant konkurencijos bendrojoje rinkoje. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatyti visų valstybių narių atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu, tikslai iki 2020 metų. Lietuvai tas tikslas – 23 proc. iki 2020 metų.

EK atstovybės Lietuvoje, MŪ inf.