Vilnius. Siekiant, kad saulės elektrinių statybos nevyktų derlingose žemėse, įstatyme bus numatyti saugikliai, žada žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis. 

„Saugiklių apsaugoti dirbamai žemei nuo kitų galimų veiklų tikrai reikės“, – Kaimo reikalų komitete teigė viceministras. Pasak jo, jie maždaug po mėnesio pasieks Seimą. 

„Ministerija tvirtai laikosi pozicijos, kad dirbamai ir derlingai žemei, žinoma, reikia skirti prioritetą pagrindinei funkcijai – maisto produktams gaminti.

Subalansuoti žemės ūkio ir kitų veiklų poreikius būtų galima tam tikrais saugikliais, juos jau pasiūlėme, jau nugulė į įstatymo projektą“, – praėjusią savaitę parlamentiniame Kaimo reikalų komitete teigė D. Dudutis.  

Viceministro teigimu, žadama savivaldybėms drausti daugiau negu bus nustatyta keisti dirbamos žemės paskirtį. Išimtys būtų taikomos tik tada, jeigu žemė būtų perimama valstybės poreikiams, kitais atvejais verslas turėtų susimokėti kompensacijas.  

„Ten, kur žemės našumas didesnis nei vidutinis Lietuvoje, ši kompensacija galėtų gerokai didėti, netgi dvigubai“, – tvirtino jis.

Viceministro teigimu, energetikų įvardyti valstybės poreikiai iki 2025 m. įžalinti 1,5 tūkst. ha negąsdina, tačiau verslo poreikiai, pasak D. Dudučio, kartais net dešimtis kartų viršija valstybės tikslus.

Pasak jo, verslas norėtų kur kas didesnės galios nei Energetikos ministerijos numatytas 1 GW. „Verslo poreikiai, mūsų preliminariais duomenimis, kartais net dešimtimis kartų viršija valstybės tikslus. Verslas, panašu, turi gana platesnį polėkį ir poreikį“, – kalbėjo D. Dudutis.  

Jis pabrėžė, kad Žemės ūkio ministerija nepritars Energetikos ministerijos pozicijai, kad žaliąją energiją galima plėtoti nekeičiant žemės ūkio paskirties žemės.

„Tai saviapgaulė, kai plėtojama saulės energetikos veikla, tas plotas mažiausiai 15 metų iškrinta iš žemės ūkio veiklos“, – skaičiavo viceministras. 

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sutinka, kad derlingos žemės negalima aukoti energetikos plėtrai: „Neturėtume galvoti, kad mūsų žemė skirta ne javams auginti.“ 

Jis dirbamai žemei siūlo taikyti tą patį principą, kaip ir miško žemei, t. y. leisti saulės ar vėjo elektrines statyti tik tada, jeigu žemė nenaši.

„Šis projektas kai kur žemės nuomos kainą pakėlė tris kartus, nes vietos, kur galima statyti elektrines, tapo labai patrauklios“, – aiškino V. Pranckietis.  

Pasak jo, prieš statant saulės elektrines būtina išsiaiškinti, ar bus palanki infrastruktūra prisijungti prie bendro tinklo.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus vadovas Sigutis Jundulas pranešė, kad elektrines norintys statyti verslai sklypų bando „įsigyti spaudimo būdu“ .  

„Važiuoja pas savininkus, kai kurie garbingo amžiaus, patys žemės nedirba, nuomoja, nesupranta, kas vyksta, o verslas aiškina, kad čia žaliasis kursas, jog privalės žemes perleisti vis tiek, sako, kad ji bus paimama kone valstybės poreikiams. Savininkai kartais susigundo, o ūkininkas lieka be žemės“, – teigė S. Jundulas. 

„Negalime proteguoti vieno verslo plėtros kito verslo sąskaita“, – pareiškė jis. 

Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vadovas Eugenijus Alesius parlamentarams pabrėžė, kad kai kuriose seniūnijose už sklypus pačiose derlingiausiose vietose siūloma iki 7–8 tūkst. Eur už hektarą.