Gargždai. Per tūkstantį ha žemės dirbančio ekologinės augalininkystės ūkio savininko Antano Lučinsko ūkyje - pats darbymetis. Per dieną čia pagamina 200 kub. m, o per mėnesį - 3-4 tūkst. kub. m ekologiško kuro, kuriuo kūrenama Klaipėdos katilinė.

„Turime 6 mėnesių sutartį, per šį laikotarpį pateiksime 20 tūkst. kub. m. Žinoma, kiekis priklausys nuo orų. Jei atšals, poreikis bus didesnis, privalėsime didinti gamybos tempus. Sutartis pakankamai griežta - jei nepristatytume reikiamo kiekio drožlių, grėstų finansinė sankcija", - sako vienas iš jauniausių Klaipėdos rajono ūkininkų A. Lučinskas.

Jaunasis ūkininkas treti metai užsiima biokuro gamyba. Jis pastebi, kad rinkoje atsiranda vis daugiau šios rūšies kuro tiekėjų. Tai ir girininkijos, tikrieji biokuro gamintojai.

Pirmaisiais metais darbavosi sena technika. Parengęs paraišką projektui „Perėjimas prie nežemės ūkio veiklos", užsitikrino europinę paramą, įsigijo traktorių ir medienos smulkintuvą. „Dabar darbas žymiai našesnis, manipuliatoriaus dėka mechanizuotas, pagaminame daugiau produkcijos", - neslepia pasitenkinimo Antanas.

A. Lučinsko ūkyje - ši šaka pagalbinė, ja užsiimama tik žiemą. „Ne sezono metu ūkio darbuotojai neliko be darbo, be to, pagražėjo laukai - iškirtome krūmus grioviuose, išrovėme kelmus. Jei samdytume bendrovę, atliekančią šią paslaugą, kainuotų labai brangiai. Atlikus tai ūkio darbuotojų jėgomis ir atliekas pavertus biokuru, gautą pelną galima investuoti kitur. Įgyvendint Melioracijos griovių tvarkymo programą mums, priešingai nei Biržų rajono žemdirbiams, nekilo problemų, kur dėti iškirstus krūmus", - pagalbinės verslo šakos privalumus vardija jaunasis ūkininkas.

Ūkyje dirba kelios dešimtys samdomų darbuotojų, jiems, pasak ūkio šeimininko, mokamos miestietiškos algos, todėl žmonės atvažiuoja dirbti ir iš tolimesnių kaimų, jų neatbaido 10 ir daugiau kilometrų atstumas.

MŪ inf.