Vilnius, lapkričio 16 d. Dėl atsisakymo skirti Europos Sąjungos (ES) paramą žaliosios energetikos projektams į teismą jau kreipėsi apie 50 pareiškėjų, teigia dvidešimčiai jų atstovaujantis advokatas.

„Reikalavimas suformuluotas toks - pripažinti Žemės ūkio ministerijos kanclerio potvarkį (kuriuo ES parama neskirta - BNS) negaliojančiu ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir Žemės ūkio ministeriją arba toliau tęsti pateiktų paraiškų vertinimą, arba įpareigoti skirti paramą“, - antradienį spaudos konferencijoje sakė advokatų profesinės bendrijos „Vaičiūnas ir Vaičiūnas“ advokatas Mindaugas Vaičiūnas.

Jo žiniomis, Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundus pateikė 50 projektų rengėjų.

„Argumentuoti projektų atmetimą, remiantis elektros energijos supirkimo kaina, yra nelogiška, nes jau veikiančios jėgainės sėkmingai gamina ir parduoda energiją. Tuo tarpu  teiginiai, kad šia parama pasinaudoti norėjo ne ūkininkai, o neaiškūs verslininkai, geriausiai rodo Žemės ūkio
ministerijos nekompetenciją, nes minėta parama yra skirta būtent verslui kaime skatinti“, - pranešime spaudai sakė Pilvyškių hidroelektrinės savininkas Edmundas Gadišauskas.

Be to, anot Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko, abejojama, ar Žemės ūkio ministerija, atmesdama paraiškas, teisingai vadovavosi Energetikos ministerijos raštu, nurodančiu, kad energijos supirkimo kainų 5 metams negalima prognozuoti, nors energijos supirkimo kainas gali skelbti tik Kainų komisija.

„Todėl yra situacija, kuomet sprendimas buvo priimtas remiantis prielaida (Energetikos ministerijos raštu - BNS) prieš objektyvius duomenis (nustatytą supirkimo kainą - BNS), tai yra vienas iš esminių argumentų, dėl ko manoma, kad skundžiamas aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas“, - sakė M.Vaičiūnas.

Anot jo, tai buvo pirmas atvejis, kai nuspręsta neskirti paramos visiems projektams.

Rugsėjo pabaigoje Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra atmetė iš viso beveik du šimtus 300 mln. litų vertės vėjo, saulės ir hidroenergetikos projektus, kuriais prašyta apie 200 mln. litų ES paramos.

Parama tokiems projektams iki 2010 metų spalio, kuomet nuspręsta tokios veiklos neberemti, buvo skiriama pagal 2007-2013 metų Lietuvos kaimo plėtros programos priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pagal kurias iki šiol išmokėta tik po 1 proc. visos skirtos paramos, kuri siekia 479 mln. litų.

Tyrimą dėl valdininkų veiksmų, sustabdžiusių ES remiamų atsinaujinančios energijos jėgainių statybos projektus, pradėjo ir Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius. Tuo tarpu Seimo Kaimo reikalų komitetas savo sprendimą dėl Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros veiksmų turėtų priimti lapkričio 17 dieną.

BNS inf.